• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lapkričio 5 d. JAV vyks intensyvi rinkimų diena. Prezidento rinkimai, kuriuose varžosi Donaldas Trumpas ir Kamala Harris, gali pasibaigti ir lygiosiomis, dėl išskirtinės JAV balsavimo sistemos. „Sky News“ rašo, kas atsitiktų, jei taip vadinamųjų rinkikų balsai pasiskirstytų po lygiai.

Lapkričio 5 d. JAV vyks intensyvi rinkimų diena. Prezidento rinkimai, kuriuose varžosi Donaldas Trumpas ir Kamala Harris, gali pasibaigti ir lygiosiomis, dėl išskirtinės JAV balsavimo sistemos. „Sky News“ rašo, kas atsitiktų, jei taip vadinamųjų rinkikų balsai pasiskirstytų po lygiai.

REKLAMA

D. Trumpas ir K. Harris šiuose rinkimuose kovos, kad surinktų 270 rinkikų balsų, reikalingų laimėti rinkimams.

Primename, kad amerikiečiai tiesiogiai nebalsuoja už tai, kas turėtų būti jų prezidentu ir viceprezidentu. Vietoj to jie balsuoja už „rinkikus“ – rinkikų kolegijos narius, kurie remia jų pasirinktą kandidatą į šias pareigas.

JAV yra 50 valstijų, ir kiekvienoje jų yra skirtingas rinkikų skaičius, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus.

Pavyzdžiui, Kalifornijoje, kurioje gyvena beveik 40 mln. gyventojų, pagal Rinkikų kolegijos sistemą yra 54 rinkikai, o Šiaurės Dakotoje, kurioje gyvena apie 762 000 žmonių, – tik trys.

REKLAMA
REKLAMA

Bendras rinkikų kolegiją sudarančių rinkėjų skaičius yra 538, todėl rinkimus laimi daugiau nei pusė šio skaičiaus – 270 rinkėjų – surinkęs kandidatas.

REKLAMA

Kas įvyktų, jei balsavimas pasiskirstytų po lygiai?

Jei nė vienas kandidatas nesurenka reikiamų 270 balsų, prezidentą išrenka Atstovų Rūmai.

Atstovų Rūmus, kurie yra žemieji JAV Kongreso Rūmai, sudaro 435 visų 50 valstijų atstovai.

Tačiau šiuose rinkimuose kiekvienos valstijos atstovų grupė gauna po vieną bendrą balsą, t. y. bendras balsų skaičius yra 50.

Techniškai taip pat įmanoma, kad balsai pasiskirstytų tarp kelių ar daugiau kandidatų taip, kad niekas negautų daugumos, tačiau neįtikėtinai retai pasitaiko, kad kuris nors kandidatas, nepriklausantis dviems populiariausioms partijoms, būtų konkurencingas rinkimuose.

REKLAMA
REKLAMA

Prezidentu tampa tas kandidatas, kuris surenka 26 ar daugiau atstovų balsų.

Kitaip nei viešo balsavimo atveju, kai prezidentas ir viceprezidentas renkami kartu, viceprezidentas renkamas atskiru balsavimu Senate, kurį sudaro 100 senatorių.

Tai reiškia, kad įvykus taip vadinamiems kontingentiniams Atstovų rūmų rinkimams, prezidento ir viceprezidento postus gali užimti priešingų politinio spektro pusių atstovai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kontingentiniai rinkimai

Nors rinkimų rezultatai paprastai paskelbiami lapkričio mėnesį, kai suskaičiuojami visuomenės balsai, iš tikrųjų jie nėra oficialūs, kol nėra atiduoti ir suskaičiuoti rinkikų balsai.

Rinkikai balsus atiduoda gruodžio 17 d., o sausio 6 d. šie balsai suskaičiuojami Kongrese, tada oficialiai išrenkamas prezidentas ir viceprezidentas.

REKLAMA

Vis dėlto, lygiųjų atveju yra numatyta kreiptis į Atstovų rūmus, kad prezidentas ir viceprezidentas būtų išrinkti dar prieš inauguracijos dieną, sausio 20-ąją.

Lygiosios ir Atstovų rūmų rinkimuose

Jei Atstovų Rūmuose dėl prezidento rinkimų rezultatas yra lygus, balsavimas kartojamas tol, kol vienas kandidatas gauna daugumą. Tačiau, jei iki inauguracijos dienos nugalėtojas neatsiranda, tuomet pareigas pradeda eiti Senato išrinktas viceprezidentas.

Balsavime dėl viceprezidento taip pat gali būti lygiosios, o tai reikštų, kad nuo inauguracijos dienos, kol bus susitarta dėl prezidento ar viceprezidento, prezidento pareigas eitų Atstovų Rūmų pirmininkas.

Kitas eilėje būtų Senato laikinasis pirmininkas arba vyriausybės pareigūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų