Baltijos valstybių premjerai pareiškė pritariantys JAV Kongreso ir prezidento palaimintai Vizų atsisakymo programos plėtrai, bet pažymi, kad ji pateisino ne visus lūkesčius.
"Įstatymo projektas pateisino ne visus lūkesčius ir dėl to kai kurie glaudžiausi JAV sąjungininkai vis dar susiduria su dirbtinėmis kliūtimis", - teigiama trečiadienį paskelbtame bendrame Baltijos premjerų susitikimo komunikate.
Latvijoje dvi dienas Baltijos Ministrų Tarybos rėmuose posėdžiavę Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pabrėžia, kad bevizis režimas yra vienas iš Baltijos valstybių prioritetų palaikant santykius su JAV ir išreiškė ryžtą tęsti atvirą dialogą dėl politinių ir techninių JAV vizų atsisakymo programos aspektų.
Vasarą JAV palaiminta Vizų atsisakymo programos plėtra siekiama reformuoti Vizų atsisakymo programą, sustiprinant kelionių bei keleivių saugumą bei priartinant galimybę į JAV keliauti be vizų į trumpalaikes, ne ilgesnes nei 90 dienų, turistines keliones.
Priimtas įstatymas yra lankstesnis, nei buvęs anksčiau, nes pagal jį, sprendžiant, ar šalis galės dalyvauti Vizų atsisakymo programoje, taip pat bus vertinami tokie kriterijai kaip bendradarbiavimas su JAV kovoje prieš tarptautinį terorizmą.
Tačiau programoje išlieka atmestų paraiškų vizai gauti procentas, kurį jau anksčiau kritiškai įvertino Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).
URM yra pareiškusi esanti "nusivylusi, nes dėl dirbtinai nustatyto atmestų paraiškų vizai gauti procento, nors jis ir didinamas nuo 3 iki 10 proc., ne visos bevizio režimo siekiančios šalys iš karto taps programos dalyvėmis". 2006 metais šis Lietuvos rodiklis buvo 27,7 proc.
Lietuva, siekdama galimybės savo piliečiams be vizų vykti į JAV, jau keletą metų įgyvendina "kelio gairių" planą, kuris numato galimybę JAV vizų atsisakymo programą ateityje taikyti naujosiomis Europos Sąjungos narėmis tapusių Vidurio ir Rytų Europos valstybių piliečiams.
Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą JAV piliečiams 1994 metais.
