Pirmą kartą kalbėdama Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, naujoji JAV ambasadorė pažymėjo, kad Rusijai dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos Vašingtono įvestos sankcijos nebus atšauktos, kol Maskva nesugrąžins šio pusiasalio Ukrainai.
„Mes tikrai norime pagerinti mūsų santykius su Rusija. Tačiau labai prasta situacija Rytų Ukrainoje reikalauja aiškaus ir tvirto Rusijos veiksmų pasmerkimo“, – sakė N.Haley.
Suintensyvėję susirėmimai Rytų Ukrainoje tapo pirmuoju išbandymu naujajai Baltųjų rūmų administracijai dėl jos politikos Rusijos atžvilgiu, todėl N.Haley kalbos buvo įdėmiai klausoma siekiant pastebėti kokius nors galimo politikos kurso pasikeitimo ženklus.
Ambasadorė savo kalbą pradėjo konstatuodama, jog pirmą kartą kreipdamasi į Saugumo Tarybą, ji, „deja“, yra priversta „pasmerkti agresyvius Rusijos veiksmus“. Ji tai pavadino ankstesnių JAV pareiškimu „pakartojimu“.
„Jungtinės Valstijos yra kartu su Ukrainos žmonėmis, kurie beveik trejus metus priversti kentėti dėl Rusijos okupacijos ir karinės intervencijos“, – pažymėjo N.Haley.
„Kol Rusija ir jos remiami separatistai negerbs Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, ši krizė tęsis“, – pridūrė ji.
Jungtinės Valstijos „toliau smerkia Rusijos vykdoma Krymo okupaciją ir ragina nedelsiant ją nutraukti“, pažymėjo ambasadorė.
„Krymas yra Ukrainos dalis. Dėl Krymo mūsų įvestos sankcijos nebus atšauktos, kol Rusija negrąžins pusiasalio kontrolės Ukrainai“, – sakė diplomatė.
N.Haley komentarai atitiko ankstesnės JAV administracijos pareiškimus šiuo klausimu. Tačiau Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas pareiškė pajutęs tono pasikeitimą.
„Aš pajutau, kad tonas šiek tiek pasikeitė“, – sakė jis žurnalistams po Saugumo Tarybos posėdžio.
„Tai tik kelio pradžia, ir reikia tikėtis, kad šis kelias atves prie kažko labiau konstruktyvaus“, – pridūrė V.Čiurkinas.
Abipusių kaltinimų lavina
Nuo sekmadienio smarkiai suintensyvėjusios kovos Avdijivkos apylinkėse pakurstė nerimą dėl humanitarinės krizės, nes atšiauriomis žiemos sąlygomis be šildymo ir vandens ten yra likę apie 20 tūkst. žmonių.
Per raketų ir minosvaidžių atakas žuvo mažiausiai 23 žmonės.
„Šis smurto eskalavimas turi liautis“, – sakė N.Haley ir pažadėjo JAV paramą Minsko susitarimams, kurie buvo pasirašyti siekiant užbaigti konfliktą.
Ukraina ir Rusija apsikeitė kaltinimų lavina dėl atsakomybės už suintensyvėjusį smurtą.
Ukrainos ambasadorius Volodymyras Jelčenka kaltino Rusiją, kad ji trukdo atkurti elektros tiekimą į Avdijivką.
„Tai yra dar vienas akivaizdus įrodymas, kad Kremlius siekia sukelti humanitarinę krizę Avdijivkoje, kaip Rusijos armija padarė Alepe“, – sakė ambasadorius, turėdamas galvoje Sirijos režimo pajėgų su Rusijos karine pagalba užimtą miestą.
V.Čiurkinas savo ruožtu kaltino Kijevą, esą jis kurso konfliktą norėdamas pritraukti tarptautinį dėmesį ir sulaukti naujosios JAV administracijos paramos.
„Kijevas mėgina pasinaudoti susirėmimais, kuriuos jie patys pradėjo, kaip pretekstu pasitraukti iš Minsko susitarimų“, – aiškino jis.
Minsko susitarimuose, kurie buvo pasirašyti tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai, numatyta virtinė žingsnių konfliktui Rytų Ukrainoje užbaigti, tačiau jų įgyvendinimas stringa.
„Matyt, tokiu būdu Kijevas siekia, kad jų pačių išprovokuota krizė toliau liktų tarptautinėje darbotvarkėje, ir tuo pačiu stengiasi savo neprotinga konfrontacine politika įtraukti į tai naujai išrinktus valstybių vadovus“, – sakė V.Čiurkinas.
Nuo 2014 metų konfliktas Ukrainoje nusinešė jau beveik 10 tūkst. gyvybių. Daugiau nei 2 tūkst. aukų buvo civiliai žmonės.
