Tokių veiksmų JAV ėmėsi nepaisydamos Irano valdžios pareiškimo apie neramumų pabaigą, režimo šalininkams rengiant demonstracijas visoje šalyje, o pareigūnams nukreipus dėmesį į protestus išprovokavusių ekonominių problemų sprendimą.
JAV paskelbė sankcijas penkioms iraniečių firmoms, kaip įtariama, susijusioms su šiitiškos respublikos neteisėta balistinių raketų programa. Vašingtonas šį žingsnį taip pat susiejo su pastaraisiais protestais.
„Šios sankcijos nukreiptos prieš svarbius darinius, dalyvavusius Irano balistinių raketų programoje, kurią Irano režimas iškelia aukščiau ekonominės Irano žmonių gerovės“, – sakė JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnučinas).
Teherano gatvėse toliau patruliuoja daug policininkų, nors nebuvo pranešimų apie naujus protestus praėjusią naktį.
Iš riboto aktyvumo socialiniuose tinkluose taip pat gali spręsti, kad neramumai provincijų miestuose taip pat nurimo.
Irano valstybinė televizija rodė didžiules vyriausybės šalininkų minias, susirinkusias 10-yje miestų, įskaitant Isfahaną, Ardabilį ir Mašhadą, kur prieš savaitę prasidėjo protestai.
„Mes drauge palaikome lyderį“, – skandavo demonstrantai, turėdami omenyje Irano aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei (Ali Chamenėjų).
JT Saugumo Tarybos posėdis JAV prašymu turi įvykti penktadienį po pietų; jo metu turi būti aptarta protestų banga Irane.
Rusija kritikavo JAV siekį, kad Irano klausimas būtų aptartas Saugumo Taryboje. Kol kas neaišku, ar kitos Tarybos narės per balsavimą dėl procedūrų bandys blokuoti susitikimą.
Esminiai klausimai
Bandydama spręsti klausimus, kurie išprovokavo pradinius neramumus, Irano valdžia svarsto įvairias galimybes, tarp jų – galimybę blokuoti nepopuliarias priemones, numatytas pagal neseniai prezidento Hassano Rouhani (Hasano Rouhanio) priimtą biudžetą.
„Dabar pagrindinis žmonių reikalavimas – kad vyriausybė ir pareigūnai spręstų ekonomines problemas“, – pusiau oficialiai naujienų agentūrai ISNA sakė A. Khamenei patarėjas Ali Akbaras Velayati (Ali Akbaras Velajatis).
Armijos vadas generolas Abdolrahimas Mousavi (Abdolrahimas Mousavis) padėkojo saugumo pajėgoms už „maišto kurstymo ugnies nuslopinimą“.
Gruodžio 28 dieną prasidėję protestai dėl ekonominių problemų greitai peraugo į demonstracijas prieš režimą. Per penkias dienas trukusius neramumus buvo puldinėjami vyriausybiniai pastatai ir policijos nuovados, žuvo mažiausiai 21 žmogus, o dar šimtai buvo areštuoti.
„Nebus užmiršti“
Vidaus reikalų ministras Abdolreza Rahmani Fazli (Abdolreza Rahmanis Fazlis) sakė, kad neramumuose visoje šalyje dalyvavo 42 tūkst. žmonių.
Tai didesnis skaičius nei 15 tūkst., kaip ankstesnę diena nurodė Revoliucinės gvardijos vadas, bet vis tiek gerokai mažesnis nei 2009 metais, kai šimtai tūkstančių žmonių buvo išėję į gatves protestuoti prieš ginčijamus prezidento rinkimus.
Baltieji rūmai perspėjo, kad gali įvesti sankcijas pareigūnams, kuriuos laiko atsakingais už pastaruosius neramumus. JAV Valstybės departamento atstovė sakė, kad žuvusieji ir sulaikytieji „nebus užmiršti“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) socialiniame tinkle „Twitter“ ne kartą reiškė paramą protestuotojams. Naujausioje jo žinutėje sakoma, kad jis „taip gerbia Irano žmones, bandančius atšaukti savo korumpuotą vyriausybę“.
Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas) per tviterį atkirto: „Keistas Trumpo būdas rodyti „tokią pagarbą“.“
„Pradedant jų (iraniečių) įvardijimu „teroristine valstybe“ ir draudimus jiems lankytis JAV, baigiant niekingais įžeidimais Persijos įlankos pavadinimui“, – rašė jis, turėdamas omenyje D. Trumpo vartojamą „Arabų įlankos“ terminą.
JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) akcentavo D. Trumpo žinią: „Amerikos žmonės neturi problemų dėl Irano liaudies. Mums didelė problema Irano autoritarinis režimas.“
Rusija puolė ginti Irano. Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė: „Nepaisydamas daugybės bandymų iškraipyti tai, kas iš tikrųjų vyksta (Irane), esu tikras, kad mūsų kaimynas, mūsų draugas įveiks savo dabartinius sunkumus.“
Šiuo metu kyla klausimų, ar D. Trumpas ir toliau laikys įšaldytas su Irano branduoline programa susijusias sankcijas, sustabdytas pagal 2015 metų sutartį tarp Irano ir šešių galingųjų šalių.
Pagal šį susitarimą D. Trumpas turi aktyviai kas kelis mėnesius panaikinti tam tikras sankcijas, o kitas terminas sueina sausio 12 dieną.
Iranas, jau seniai kaltinantis Jungtines Valstijas ir savo regioninės varžovė Saudo Arabijos vadovaujamas sunitiškas arabų valstybes kišimųsi į jo reikalus, sakė, kad dėl pastarojo meto neramumų yra kalti „išorės priešai“.
Irane prasidėjus protestams, internetinės susirašinėjimo ir dalijimosi nuotraukomis platformos „Telegram“ ir „Instagram“ mobiliuosiuose telefonuose buvo užblokuotos ir tebėra blokuojamos.
Parlamento reakcija
Irano politinis elitas susivienijo prieš neramumus ir net reformų šalininkai pasmerkė smurtą.
Tačiau daugelis taip pat ragino H. Rouhani spręsti ekonominius klausimus, išprovokavusius pradinius protestus.
Parlamentas jau ėmėsi žingsnių blokuoti nepopuliarias biudžeto priemones, apie kurias buvo paskelbta praėjusį mėnesį. Tarp jų yra socialinio aprūpinimo išlaidų mažinimas ir degalų kainos didinimas.
H. Rouhani į valdžią 2013 metais atėjo žadėdamas gerinti ekonomiką ir mažinti socialinę įtampą, bet dėl brangaus pragyvenimo ir nedarbo daugeliui atrodo, kad pažanga yra per lėta.
Ypač nukentėjo kaimiškieji rajonai, daug metų kentę sausras ir gavę nepakankamai investicijų.
Sostinėje daug kas supranta neramumus kurstantį ekonominį nepasitenkinimą, ypač dėl nedarbo, kuris, oficialiais duomenimis, jaunimo grupėje yra beveik 30 procentų.
Tačiau kai kurie sostinės gyventojai sakė, kad JAV pareiškimai, esą jie trokšta laisvės, yra išpūsti.
„Jeigu Irano žmonės turi ką pasakyti, tai yra ekonominės problemos. Jie nori, kad būtų patenkinti jų reikalavimai, už kuriuos jie balsavo“, – naujienų agentūrai AFP sakė 33 metų banko darbuotojas Hamidas Rahimi (Hamidas Rahimis).
