Kalbėdamas Ovaliniame kabinete B.Obama pripažino, kad „nėra jokios paslapties“, jog jiedu nesutarė dėl pastangų išspręsti Irano branduolinės programos problemą, tačiau siekia užbaigti viešą priešpriešą ir sutelkti dėmesį į dvišalio bendradarbiavimo sritis, įskaitant daugiau negu 30 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį dėl karinės pagalbos
B.Obama, kuris turės palikti JAV vadovo postą 2017 metų pradžioje, ilgai spaudė ranką Izraelio ministrui pirmininkui ir gyrė abiejų šalių „ypatingą ryšį“.
Televizijai skirtas malonaus bendravimo šou akivaizdžiai žymėjo abiejų lyderių norą išvengti nereikalingos dramos, temdžiusios jų santykius pastaruosius 12 mėnesių.
B.Obama sakė, kad Izraelio saugumas yra „aukščiausias“ Baltųjų rūmų užsienio politikos prioritetas.
Pareigūnai sakė naujienų agentūrai AFP, kad saugumo sutartis apims pažangių JAV ginkluotės sistemų, tarp jų galbūt modernių naikintuvų F-35, preciziškai nutaikomų bombų ir raketų bei konvertoplanų „V-22 Osprey“, pardavimus.
Ši sutartis bus pradėta vykdyti tik pasibaigus dabartinės sutarties galiojimui 2017 metais.
„Mūsų kariuomenės ir žvalgybos bendradarbiavimas yra glaudesnis negu bet kurių kitų dviejų administracijų per visą istoriją“, – pabrėžė B.Obama.
Tuo tarpu B.Netanyahu stengėsi išsklaidyti nuomonę, sustiprintą jo paties komentarų per savo perrinkimo kampaniją, kad jis nepalaiko palestiniečių valstybės įkūrimo.
Dešimtmečius dviejų valstybių sprendinio perspektyva buvo taikos proceso pagrindas. Tačiau B.Netanyahu sukėlė Baltųjų rūmų įtūžį, užsiminęs, kad šis scenarijus jau negyvybingas.
JAV pareigūnai baiminosi, kad tokie komentarai dar labiau sustiprins palestiniečių skeptiškus vertinimus dėl politinio proceso ir paskatins smurtą, įsiplieskusį Jeruzalėje.
„Noriu aiškiai pasakyti, kad mes neišsižadėjome taikos vilties. Mes niekada neišsižadėsime vilties pasiekti taiką, – tvirtino B.Netanyahu. – Lieku ištikimas dviejų valstybių dviem tautoms, demilitarizuotos palestiniečių valstybės, kuri pripažįsta žydų valstybę, taikos vizijai.“
Aukšto rango JAV pareigūnai pripažįsta, kad ta taikos sutartis nebus sudaryta paskutiniais B.Obamos kadencijos metais, bet jie nori, kad B.Netanyahu sukurtų pagrindą grįžimui prie derybų stalo.
Baltieji rūmai vėliau sakė, kad B.Netanyahu komentarai yra „drąsinantys“, bet perspėjo, kad juos turi lydėti atitinkami veiksmai.
Pirmadienį įvykęs susitikimas Baltuosiuose rūmuose buvo pirmasis B.Obamai ir B.Netanyahu per ilgesnį negu metų laikotarpį.
Po maždaug dvi valandas trukusių diskusijų nebuvo surengta bendra spaudos konferencija ir nebuvo paskelbta bendrų pareiškimų.
Kita vertus, Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas sakė, kad šis susitikimas parodė, jog abu lyderiai gali dirbti kartu.
„Tai nereiškia, kad jie sutarė dėl kiekvieno klausimo; tai nereiškia, kad jie yra geriausi draugai – bet tai reiškia, kad jie pajėgūs veiksmingai dirbti kartu, kad užtikrintų savo šalių piliečių interesus“, – pareiškė jis.
B.Netanyahu sakė, kad šis jo susitikimas su JAV prezidentu buvo vienas iš geriausių.
Per ankstesnę jo viešnagę Vašingtone Baltųjų rūmų durys Izraelio premjerui buvo užtrenktos – B.Obama atsisakė su juo susitikti.
Be to, B.Obama tik po kelių dienų telefonu pasveikino B.Netanyahu su perrinkimu.
Baltieji rūmai įtūžo dėl B.Netanyahu sprendimo pasirodyti Kongrese respublikonų kvietimu ir raginti JAV įstatymų leidėjus balsuoti prieš sutartį, turėjusią suvaržyti Irano branduolinę programą.
B.Obama tą sutartį laiko vienu iš svarbiausių pasiekimų per savo kadenciją, kuris turėtų atimti iš Teherano galimybę pasigaminti atominių bombų.
Tačiau Izraelio lyderis atvirai ir griežtai priešinosi tai sutarčiai, sakydamas, kad ji yra „stulbinama, istorinė klaida“.
Vis dėlto B.Netanyahu po susitikimo Baltuosiuose rūmuose kalbėjo švelnesniu tonu, sakydamas: „Turime bendrą interesą neleisti Iranui pažeisti sutarties, kuri buvo pasirašyta.“
