JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) pasekė NATO pavyzdžiu ir paragino Rusiją nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų sukelti nesusipratimų Krymo autonominiame regione, kurio gyventojų dauguma yra rusai.
Ch.Hagelio pareiškimas nuskambėjo ketvirtadienį, kai Kremlių palaikantys ginkluoti asmenys užėmė regiono administracinius pastatus, o Maskva nurodė patikrinti savo kariuomenės kovinę parengtį ir pradėjo pratybas šios buvusios sovietų respublikos pasienyje.
„Aš atidžiai stebiu Rusijos karines pratybas... Tikiuosi, kad jų veikla bus skaidri“, – kalbėjo Ch.Hagelis.
„Raginu juos nedaryti jokių žingsnių, kurie galėtų būti klaidingai suprasti arba sukelti nesusipratimų“, – Ch.Hagelis sakė spaudos konferencijoje, baigiantis NATO gynybos ministrų dviejų dienų susitikimui.
Svarbiausias susitikimo klausimas buvo padėtis Ukrainoje, paskutinę minutę į darbotvarkę buvo įtrauktas NATO ir Ukrainos komisijos susitikimas.
Vašingtonas nerimauja dėl paskutinių įvykių, ypač Kryme, ir toliau „kalbasi su Rusijos kolegomis“ apie jų ketinimus, sakė gynybos sekretorius.
Kiek anksčiau NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sakė, jog nemato Rusijos galbūt planuojamos karinės intervencijos ženklų, nors ir pats perspėjo Maskvą nesiimti jokių veiksmų Kryme, kurie galėtų padidinti įtampą ir sukelti nesusipratimų.
„Neturime jokios informacijos, rodančios, kad Rusija turi karinio įsikišimo planų“, – sakė jis.
Paklaustas apie karines pratybas NATO vadovas atsakė: „Rusai mus apie tai informavo ir aiškiai leido suprasti, kad šios pratybos neturi nieko bendra su įvykiais Ukrainoje“.
Tačiau tokios karinės pratybos „nepalengvina“ padėties, pridūrė A.F.Rasmussenas.
NATO vadovas paragino visas šalis daryti viską, kad padėtis taptų ramesnė.
„Mums reikia sprendimų, kurie nuramintų padėtį, ir visų dalyvaujančių šalių atsakomybės“, – kalbėjo jis.
NATO gynybos ministrai trečiadienį paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad suvereni, nepriklausoma ir stabili Ukraina yra gyvybiškai svarbi saugumui Europoje.
Pasak A.F.Rasmusseno, po šio pareiškimo „Ukraina yra svarbiausia saugumo problema šiandien Europoje“.
Tuo tarpu Strasbūre Europos Parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią kuo greičiau suteikti trumpalaikę finansinę pagalbą skolų slegiamai Ukraina taip pat ir ilgalaikį paketą būtinoms reformoms įgyvendinti.
Europarlamentarai taip pat paragino Europos Sąjungą imtis vadovaujančio vaidmens tarptautinei donorų konferencijai surengti, kad būtų surinkta lėšų.
Jie dar pažymėjo, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi pasirašyti Asociacijos sutartį su Ukraina. Kaip tik dėl V.Janukovyčiaus atsisakymo pasirašyti šią sutartį lapkritį ir prasidėjo protestai Ukrainoje. Tačiau, anot europarlamentarų, tai nėra „galutinis ES ir Ukrainos bendradarbiavimo tikslas“, vadinasi, Kijevo narystė Europos bloke galima ir vėliau.
Ukrainos parlamentas patvirtino naująją vyriausybę bendru sąrašu.
Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį patvirtino ministro pirmininko Arsenijaus Jaceniuiko pasiūlytus asmenis naujojo ministrų kabineto nariais.
Liaudies deputatai balsavo už pateiktus kandidatus bendru sąrašu; balsų „už“ buvo 331.
Pasak Rados pirmininko Oleksandro Turčynovo, dauguma naujųjų ministrų nepriklauso jokiai politinei partijai.
Pirmuoju vicepremjeru patvirtintas Vitalijus Jarema, vicepremjeru – Oleksandras Syčas, vicepremjeru ir regioninės plėtros ministru – Volodymyras Groismanas, Kabineto ministru – Ostapas Semerakas.
Finansų ministru patvirtintas Oleksandras Šlapakas, ekonomikos ministru – Pavelas Šeremetas, kuro ir energetikos ministru – Jurijus Prodanas, infrastruktūros ministru – Maksimas Burbakas, agropramoninio komplekso ministru – Ihoris Šaika.
Sveikatos apsaugos ministru bus Olehas Musijus, vidaus reikalų ministru – Arsenbas Avakovas, socialinės politikos ministre – Liudmila Denisova, teisingumo ministru – Pavelas Petrenka, kultūros ministru Jevhenas Niščukas, švietimo ir mokslo ministru – Serhijus Kvitas, jaunimo ir sporto ministru – Dmytro Bulatovas, ekologijos ministru – Andrijas Mochnikas.
Vėliau Ukrainos parlamentas pritarė naujojo ministrų kabineto veiksmų planui. Už vyriausybės programą balsavo 294 deputatai iš 389 užsiregistravusiųjų posėdžio salėje.
D.Grybauskaitė Ukrainos laikinajam prezidentui: būtinas politinių jėgų susitelkimas
Dabartinėje situacijoje Ukrainai būtinas visų politinių jėgų susitelkimas ir nacionalinis susitarimas, be to, naujoji valdžia privalo užtikrinti, kad būsimi prezidento rinkimai vyktų sąžiningai ir demokratiškai, teigia Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ketvirtadienį ji telefonu kalbėjo su Ukrainos Aukščiausios Rados pirmininku, laikinai einančiu prezidento pareigas Oleksandru Turčynovu, pranešė Prezidentūra.
Per pokalbį Lietuvos vadovė išreiškė paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui. Ji pabrėžė, kad bet koks išorinių jėgų kišimasis į Ukrainos vidaus politinę situaciją prieštarauja tarptautinės teisės principams ir yra nepateisinamas.
D.Grybauskaitė taip pat pasveikino Radą paskyrus naująjį Ukrainos ministrą pirmininką Arsenijų Jaceniuką ir suformavus šalies Vyriausybę.
Valstybės vadovės teigimu, svarbiausias naujosios Vyriausybės uždavinys - užtikrinti Ukrainos vienybę ir nedelsiant spręsti neatidėliotinas ekonomines problemas. Tam būtinas visų Ukrainos politinių jėgų susitelkimas ir nacionalinis susitarimas.
Šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog labai svarbu užtikrinti, kad Ukrainoje šiemet vyksiantys prezidento rinkimai būtų sąžiningi ir demokratiški.
Anot pranešimo, laikinasis Ukrainos prezidentas asmeniškai padėkojo už Lietuvos paramą Ukrainai ir pagalbą nukentėjusiems.
Ukrainos parlamentas yra paskelbęs, kad nauji prezidento rinkimai vyks gegužės 25 dieną.
Atsiskirti nuo Ukrainos grasina Krymas. Ketvirtadienį čia dešimtys prorusiškai nusiteikusių ginkluotų asmenų kareiviška apranga užėmė parlamentą ir vyriausybės pastatus, virš jų iškeltos Rusijos vėliavos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
