Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Tegyvuoja revoliucija. Tik šį kartą geopolitinė. Laisvės salą ir laisvės šalį teskiria 100 kilometrų, ir šią savaitę šis atstumas staiga tapo truputį mažesnis.
Metai kruopščių slaptų derybų – tiek jau penki pastarieji Amerikos prezidentai nebuvo ėmęsi – ir dar valandos pokalbis telefonu. Tada vienu metu didžiųjų priešininkių prezidentai kreipiasi į savo šalis, skelbdami apie istorinį suartėjimą. Visi esame amerikiečiai, sako Barackas Obama, kuriam tai bene didžiausias laimėjimas poste.
„Keistis sunku – ir mūsų pačių gyvenimuose, ir valstybių gyvenimuose. Dar sunkiau, kai ant pečių nešame sunkią istorijos naštą. Bet šiandien imamės šių pokyčių, nes tai teisingas dalykas. Šiandien Amerika renkasi sutraukyti praeities pančius, kad galėtų siekti geresnės ateities Kubos žmonėms, Amerikos žmonėms, visam mūsų pusrutuliui ir pasauliui“, – sako JAV prezidentas B. Obama.
B. Obamos sprendimas nusipelno pagarbos ir Kubos pripažinimo, sako Kubos prezidentas Raulis Castro, su ginklu rankoje kovojęs prieš Ameriką.
„Sutarėme atkurti diplomatinius santykius. Tai nereiškia, kad išspręstas svarbiausias dalykas. Ekonominė, komercinė ir finansinė blokada, sukėlusi milžiniškų žmogiškųjų ir ekonominių kančių mūsų šaliai, turi baigtis. Nors blokada paversta įstatymu, Jungtinių Valstijų prezidentas gali pakeisti jos taikymą naudodamasis vykdomosiomis galiomis“, – pareiškė R. Castro.
B. Obama žada tik tai, ką gali pats: atkurti diplomatinius santykius ir paversti interesų pasiuntinybę Havanoje tikra ambasada. Išeiviams iš Kubos bus lengviau lankytis tėvynėje ir pinigais remti joje likusius giminaičius.
Vašingtonas persvarstys, ar Kuba tikrai remia terorizmą, ir jau sausį į Kubą vyks administracijos atstovė. Baltieji rūmai atsisako atmesti galimybę, kad kada nors Kuboje apsilankys B. Obama, o Amerikoje – R. Castro.
Tačiau kubietiškų cigarų dar gali tekti palaukti. Vieno prabangaus salono Niujorke šeimininkas sako, kad gal metus, gal dvejus. Daugiau kaip pusę amžiaus galiojantis embargas jau tapęs įstatymu, jį sušvelninti ar pakeisti gali tik Kongresas.
Su juo B. Obama žada dirbti, bet jo sprendimą kol kas griežtai kritikuoja ir respublikonai, ir demokratai.
Iš Kubos kilęs Floridos atstovas Senate Marco Rubio užsimena, kad neryžtingasis B. Obama dar vienam tironui suteikė dar vieną nuolaidą, užuot gynęs visuotines teises.
„Tai priespauda užsiimančios Kubos vyriausybės pergalė ir rimtas smūgis persekiojamiems Kubos žmonėms. Baltieji rūmai atidavė viską, o negavo nieko. Jie negavo jokių Kubos režimo įsipareigojimų dėl spaudos laisvės, žodžio laisvės ar rinkimų“, – sako respublikonas M. Rubio.
„Jungtinės Valstijos ką tik numetė pagalbos plaustą Kubos režimui. Žlungant Venesuelos ekonomikai, Kuba netenka pagrindinio rėmėjo, bet dabar ją rems Jungtinės Valstijos, didžiausia pasaulio demokratija“, – sako JAV senatorius iš Naujojo Džersio demokratas Robertas Menendezas.
Kuboje tik disidentai nepatenkinti, kad B. Obama stojo į komunistų pusę. Eiliniai žmonės nusiteikę viltingai.
Bet išeivių iš Kubos sostinėje Majamyje – mažojoje Havanoje – pasidalijimai. Senoji karta, pati bėgusi iš Kubos, kaltina B. Obamą dėl išdavystės. Jaunoji nori atverti Kubą pokyčiams.
Savo sprendimą administracija Vašingtone aiškina taip: Berlyno siena jau griuvo, o siena tarp Amerikos ir Kubos – ne. Ligšiolinė politika esą ne tik klaidinga, bet izoliavo ne Kubą, o Jungtines Valstijas.
„Pirmąkart išgirdau Amerikos prezidentą, kalbantį apie Kubą kaip įkalintą salą, būdamas septyniolikametis vaikas. Penkis su puse dešimtmečio mūsų politika buvo įšaldyta ir neprisidėjo prie klestinčios, demokratiškos ir stabilios Kubos. Daugiau pasaulyje nėra jokių šalių, nuo kurių buvome atriboję savo gyvenimą taip ilgai kaip nuo Kubos“, – sako JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.
Atšilimą sveikina ir pasaulis, visų pirma Popiežius. Nuo jo asmeninių laiškų B. Obamai ir R. Castro ir prasidėjo slaptos derybos, kuriose tarpininkavo Kanada.
„Visi esame laimingi matydami, kaip dvi valstybės, kurios daug metų buvo išsiskyrusios, žengia žingsnius viena kitos link. To pasiekė diplomatai. Jūsų darbas kilnus, labai kilnus“, – sako popiežius Pranciškus.
R. Castro išlaisvino penkerius metus dėl paramos Kubos žydų disidentams kalintą amerikietį, kurio suėmimas ir buvo tapęs didžiausia kliūtimi gerinti santykius. Paleistas ir dar vienas Amerikos šnipas, apie kurio suėmimą mažai kas žinojo.
„Man skaudu matyti, kaip su kubiečiais elgiamasi taip neteisingai dėl dviejų vyriausybių abipusės karingos politikos. Penki su puse dešimtmečio istorijos mus moko, kad toks karingumas žaloja sveiką protą. Iš dviejų blogių niekada nekils gėsi. Tikrai tikiuosi, kad dabar galime palikti abipusę karingą politiką praeityje“, – sako Alanas Grossas, išlaisvintasis JAV pagalbos darbuotojas.
Jungtinės Valstijos iš kalėjimo išleido tris paskutinius iš penkių 2001-aisiais įkalintų Kubos šnipų, kuriuos Kubos propaganda buvo pavertusi didvyriais, aprašytais net mokyklų vadovėliuose.
„Aš dabar dar laimingesnis, nes jūs visi taip daug kovojote, kad mes grįžtume. Štai mes čia, ir tai visų jūsų dėka“, – sakė vienas iš penkių Kubos žvalgybininkų Antonio Guerrero.
R. Castro režimas, iki šiol žengęs tik nedidelius reformų žingsnius, laimėjo laiko. Bet kai žmonės per daugiau kaip pusę amžiaus komunistinio valdymo atprato rūpintis patys savimi ir tik laukia malonės iš viršaus, jei kaip ir gali ateiti pokyčiai – tai tik labai pamažu.
