Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas pabrėžė, jog kariai, visų pirma, teiks pasieniečiams logistikos paramą, tokią kaip palapinės, transporto priemonės ir įranga.
Anksčiau ketvirtadienį D. Trumpas parašė socialiniame tinkle „Twitter“, kad dėl „demokratų įkvėptų“ įstatymų sunku sulaikyti daugybę per sieną plūstančių žmonių.
„Siunčiu kariuomenę tvarkytis su šia nacionaline nelaime. Jie bus sustabdyti!“ – sakė jis.
Vašingtonas jau dislokavęs prie sienos su Meksika 2 100 Nacionalinės gvardijos karių. Tokį sprendimą D. Trumpas priėmė dar balandžio mėnesį.
Šie kariškiai daugiausiai atlieka pagalbinį vaidmenį, kad sumažėtų pasieniečiams tenkanti našta.
Apie planus dar sustiprinti pasienio pajėgas pirmoji pranešė televizija CNN. Pasak jos, gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) ketina dislokuoti 800 ar net daugiau papildomų karių.
Kol kas neaišku, ar naujuose padaliniuose bus reguliarių pajėgų kariškių, ar tik papildomų gvardiečių.
Apie tokį žingsnį paskelbta kelių tūkstančių migrantų iš Centrinės Amerikos karavanui keliaujant per Meksikos teritoriją Jungtinių Valstijų link. D. Trumpas šį karavaną vos ne kasdien kritikuoja.
Anksti ketvirtadienį migrantai pratęsė savo ilgą kelionę į šiaurę iš Mapastepeko miestelio, esančio Meksikos pietinėje Čiapaso valstijoje. Jie keliavo link Pichichjapano miestelio, kai kurie – sunkvežimiais, bet daugeliui teko septynias valandas eiti pėsčiomis.
Prieš keturias dienas į Meksikos teritoriją patekęs karavanas vis dar yra už 3 tūkst. km nuo JAV sienos.
„Mums sunku. Suprantame, kad ši šalis taip pat yra pavojinga, bet Hondūras yra net pavojingesnis – ten žudoma už nieką“, – sakė su savo dukra žygiuojantis 27-erių Josena Anibalis Mejia.
Jungtinių Tautų duomenimis, spalio 13-ąją iš Hondūro miesto San Pedro Sulos pajudėjusiame karavane šiuo metu yra 7 tūkst. žmonių.
