Naujos sankcijos skelbiamos kilus didžiuliam pasipiktinimui dėl rajonuose aplink Ukrainos sostinę, iš kurių pasitraukė Rusijos pajėgos, rastų dešimčių lavonų civiliais drabužiais.
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu emocingai kreipdamasis į 15 narių JT Saugumo Tarybą Rusijos veiksmus lygino su žiauriais nacių nusikaltimais.
"[Žmonės] buvo žudomi savo butuose, namuose... civiliai gyventojai buvo traiškomi tankų tiesiog [pajėgų] malonumui, kai sėdėjo savo automobiliuose vidury kelio. Jie pjaustė galūnes... perrėžinėjo gerkles“, – apie žiaurumus Ukrainos Bučos miestelyje pasakojo V. Zelenskis JT Saugumo Tarybai, kurioje sėdėjo ir Maskvos atstovas.
„Moterys buvo prievartaujamos ir žudomos savo vaikų akivaizdoje, joms buvo išrauti liežuviai tik dėl to, kad užpuolikai neišgirdo, ką norėjo iš jų išgirsti“, – sakė prezidentas.
Jis pareikalavo Vakarų imtis griežtesnių veiksmų, taip pat paragino pašalinti Rusiją iš Saugumo Tarybos, kur ji turi veto teisę.
Vėlai antradienį paskelbtame savo dienos pareiškime nusivylęs V. Zelenskis sakė, kad Rusija neleidžia JT vykdyti „funkcijų, kurioms jos buvo įkurtos“.
„JT Saugumo Taryba egzistuoja, o saugumo pasaulyje nėra“, – sakė jis.
Interviu britų transliuotojui BBC JAV ambasadorė prie JT pripažino, kad „niekas negali abejoti [V. Zelenskio] nusivylimu Taryba ir tuo, kaip Taryba veikia“.
Tačiau ji tvirtino, kad Taryba reikalauja Rusijos atsakomybės ir kad Maskva joje yra izoliuota.
Spaudimas izoliuoti Maskvą
Žudynės Bučoje ir kitose Ukrainos vietose paskatino dar labiau remti šią šalį – Vašingtonas paskelbė apie dar 100 mln. dolerių (90,7 mln. eurų) vertės karinę pagalbą – ir įvesti naujų sankcijų Maskvai.
„Jau padarėme išvadą, kad Rusija įvykdė karo nusikaltimų Ukrainoje, o informacija iš Bučos, regis, parodo naujų karo nusikaltimo įrodymų“, – sakė JAV šaltinis, informuotas apie planuojamas priemones.
Trečiadienį Vašingtonas, derindamas veiksmus su Didžiuoju septynetu (G-7) ir Europos Sąjunga, turi paskelbti naujų priemonių, įskaitant bet kokių naujų investicijų Rusijoje draudimą.
„Galite tikėtis... kad jos bus nukreiptos prieš Rusijos vyriausybės pareigūnus, jų šeimų narius, rusams priklausančias finansų institucijas, valstybines įmones“, – antradienį trumpoje spaudos konferencijoje sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki).
Tuo metu Europos rengiamas naujas sankcijų paketas turi apimti priemones prieš naftos ir anglių sektorius, per ES derybas Liuksemburge sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.
Didžioji Britanija savo ruožtu paskelbė jau įšaldžiusi maždaug 350 mlrd. dolerių (319 mlrd. eurų) prezidento Vladimiro Putino „karo skrynios“ pinigų.
Stengiantis izoliuoti Maskvą, Ispanija, Italija, Danija ir Slovėnija antradienį išvarė dešimtis rusų diplomatų, laikomų žvalgybos operatyvininkais. Anksčiau panašius žingsnius žengė Prancūzija ir Vokietija. Iš viso per 48 valandas buvo išvaryta maždaug 180 diplomatų.
Kremlius antradienį daugelio Europos šalių vykdomą masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą pavadino „trumparegišku žingsniu“, apsunkinsiančiu pastangas derėtis dėl karo veiksmų nutraukimo.
V. Putinas taip pat įspėjo dėl „atsakomųjų veiksmų“ Europai neseniai įvedus priemonių prieš Rusijos gamtinių dujų milžinę „Gazprom“ ir padidindamas maisto trūkumo bei didelio kainų augimo grėsmę pareiškė, kad Maskva „stebės“ savo maisto eksportą į „nedraugiškas“ valstybes.
