Dalis JAV Atstovų rūmų narių antradienį po pietų atšaukė savo paramą Užsienio reikalų komiteto rezoliucijai, pripažinusiai armėnų genocidą Pirmojo pasaulinio karo metais istoriniu faktu, trečiadienį rašo „The New York Times“.
Mažiausiai tuzinas parlamentarų viešai atsisakė remti daugumą Kongrese turinčios demokratų partijos vadovybės siekius patvirtinti rezoliuciją oficialiu Atstovų rūmų balsavimu. Motyvas – baimė nepataisomai sugadinti santykius su artima JAV sąjungininke ir NATO nare Turkija, kuri kategoriškai protestavo prieš minėtąją rezoliuciją.
„Manau, kad tai yra gera rezoliucija ir visiškai netinkamas metas“, - tvirtino Atstovų rūmų narys Arkanzaso valstijos demokratas Mike‘as Rossas.
Daugelis parlamentarų, taip staigiai pakeitusių savo nuomonę, buvo linkę kalbėti apie tai, jog „reikia gyventi šiandieniniame pasaulyje“ ir vengti naujų, galbūt dar didesnių, aukų.
Rezoliucijai anksčiau griežtai priešinosi ir JAV prezidento George‘o W. Busho administracija, užsienio politikos prioritetu laikanti kovą su terorizmu Artimuosiuose Rytuose. Dėl savo geografinės padėties Turkija šiuo metu yra itin svarbi, tebevykstant kariniams veiksmams kaimyniniame Irake. JAV naudoja Turkijos oro erdvę ir jos karines bazes savo karių, dislokuotų Irake, aprūpinimui.
Didelį nerimą Vašingtone kelia ir Turkijos ketinimai pasiųsti į Šiaurės Iraką ginkluotąsias pajėgas, kurios ten turėtų persekioti Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojus. Baiminamasi, jog tokia invazija į santykinai stabilų, vietos kurdų valdomą Irako regioną dar labiau komplikuotų bendrą padėtį smurto krečiamoje šalyje. Rezoliucijos patvirtinimas Atstovų rūmuose, tikėtina, būtų atėmęs iš JAV paskutinius svertus, bandant atkalbėti Turkiją nuo kraštutinių priemonių naudojimo.
Demokratų partijos vadovybė šiuo metu svarsto, ar tikslinga toliau tęsti rezoliucijos tvirtinimo procedūrą. Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi teigimu, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kokia yra tikroji padėtis.
