Antradienį Briuselyje aptarti padėties Gruzijoje į neelinį posėdį renkasi NATO užsienio reikalų ministrai. Naujasis JAV ambasadorius prie NATO Kurtas Walkeris susirinkimo išvakarėse išskirtiniame interviu Lietuvos televizijai sako, kad JAV negali palaikyti normalių santykių su šalimi, kuri toleruoja plėšikavimą ir prievartą svetimoje valstybėje, o Rusijos ir NATO santykiai taip pat nebebus tokie kaip anksčiau.
Ar tai, ką matote Gruzijoje pastaruoju metu, yra seniai žinomas „įšaldytas konfliktas“ regione, ar ženklas, jog keičiasi geopolitinė situacija platesniu mastu?
Deja, tai, ką matėme, buvo iš anksto Rusijos suplanuotas karinės jėgos panaudojimas, peržengiantis bet kokios būtinybės ribas. Rusijos pajėgų veikla nesuderinama su jokia taikos palaikymo misija. Šiuo metu rusų pajėgos įsitvirtinusios pačioje Gruzijos teritorijoje, ne vien tik vadinamųjų „įšaldytų konfliktų zonoje“. Tai yra visiškai kitokia situacija, nei buvo iki šiol, ir padėtis yra labai rimta.
Galbūt rytoj per ministrų susitikimą JAV pasiūlys konkretesnių veiksmų krizei spręsti, ne vien tik humanitarinę pagalbą?
Pirmiausia turi būti įvykdytas ugnies nutraukimo susitarimas ir rusų pajėgos turi būti atitrauktos. Antra, privalome padėti Gruzijos žmonėms ir vyriausybei atstatyti šalį – tai ne tik humanitarinė pagalba, bet ir struktūrinė parama valstybės institucijoms atkurti, kad Gruzija atgimtų kaip visavertė nepriklausoma valstybė.
Taip pat turime aptarti įvykių pasekmes NATO ir Rusijos santykiams, kurie jau nebegalės būti tokie, kaip buvę, kai rusų pajėgos šitaip elgiasi nepriklausomos valstybės teritorijoje. Galiausiai, reikia apspręsti, kokią paramą NATO, kaip organizacija, teiks – tai ir civilinės saugos planavimo pagalba, žalos, padarytos Gruzijos pajėgoms, apskaičiavimas ir panašiai.
Ar JAV palaikytų konkrečią idėją siųsti NATO taikdarius į Gruzijos konflikto zonas?
Nemanau, jog būtent NATO turėtų imtis vadovauti taikdariškai misijai. Pirmiausia Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija turi įvykdyti savo stebėtojų misiją. Tarptautinių taikos palaikymo pajėgų buvimas yra vėlesnis etapas ir tai turi būti sprendžiama atskirai.
Gal raginsite aljansą pagreitintai, jau rytoj, pasiūlyti Gruzijai NATO narystės veiksmų planą?
Mes visuomet buvome už narystės veiksmų planą Gruzijai – kaip luž ogišką santykių raidą. Aljansas tik nesutaria dėl datos. Bukarešte NATO šalių vadovai nutarė, jo Gruzija taps NATO nare ir įpareigojo užsienio reikalų ministrus dar sykį įvertinti Gruzijos pasirengimą gruodžio mėnesį. Niekas kol kas nesikeičia, mes ir toliau remiame Gruzijos narystę, o šiame ministrų susitikime šis klausimas taip pat bus aptariamas, siekiant dar sykį patvirtinti, kad susitarimas galioja.
Kokią įtaką, Jūsų nuomone, dabartinė situacija turės dvišaliams JAV bei Rusijos santykiams ir bendradarbiavimo programoms?
Visi įprasti dalykai – karinės pratybos su Rusija, vizitai, mainai – viskas dabar bus peržiūrėta, nes reikės nuspręsti, ar šis bendradarbiavimas gali toliau vykti, ar ne. Bendradarbiavimo mastas priklausys tik nuo Rusijos elgsenos. Mūsų tikslas nėra susipriešinti su Rusija: atvirkščiai, stengiamės bendradarbiauti ten, kur įmanoma. Bet kai matome tokią Rusiją, kuri naudoja ginkluotą jėgą kitos valstybės teritorijoje, atsisako iš ten išeiti, leidžia plėšikavimą ir prievartą Gruzijos teritorijoje, - tokiomis sąlygomis tiesiog negalime palaikyti nromalių santykių su Rusija.
Linas Balsys
„Panorama“
