Penkiametis Gusas Dormanas atskleidė savo neeilinius gabumus būdamas pusantrų. Sėdėdamas ant puodo, jis ėmė viską, kas pasitaikydavo jam po ranka – laikraščius, tėčio žurnalus – ir skaitė. Pastebėjęs tai, tėvas Robertas pradėjo nemačiomis dėti į vaiko „skaitalų“ krūvelę periodinę cheminių elementų lentelę ir geografinius žemėlapius. Rezultato ilgai laukti nereikėjo: per trumpą laiką vaikas mintinai mokėjo visus cheminius elementus, valstybių vietas žemėlapyje ir jų sostines. „Kartais su sūnumi ginčijamės, pavyzdžiui, kokia Aliaskos valstijos sostinė“, – stebisi tėvas ir prisipažįsta dažniausiai pralaimintis tokius ginčus.
Guso tėvai teigia, kad iki paskutinio momento neįsivaizdavo, kaip jiems pasisekė, mat buvo įsitikinę, kad taip elgiasi visi vaikai. Akis jiems atvėrė draugai, kai drauge su jų atžalomis išvyko į žygį. Tuomet mažajam vunderkindui buvo vos ketveri metukai. „Gusas perskaitė užrašus ant kiekvieno iš mūsų draugų drabužių. Bičiuliai liko nustebę, nes jų penkiametė duktė darl nepažino raidžių“, – prisimena R. Dormanas.
Visai neseniai Dormanai nusprendė patikrinti savo sūnaus intelekto lygį. Išsprendus Stanfordo-Binet testą, jis atsakė lygiai į 99% klausimų ir surinko 147 balus, praneša „Suburban Journals“.
Kad patektum į tarptautinį genijų sąrašą „Mensa“, kuriame yra protingiausi pasaulio žmonės, būtina surinkti bent 132 balus. Iš viso „Mensa“ jungia daugiau nei 110 tūkst. žmonių iš beveik 100 šalių. Pačiam jauniausiam iš jų, kai jis pateko į klubą, buvo dveji metai ir keturi mėnesiai. Palyginimui: vidutinis suaugusio žmogaus rodiklis yra 100 balų, o 130 – ypač protingų žmonių.
Blogiausia jaunajam „Mensa“ nariui Gusui yra mokykloje. „Jam ten pasakoja pernelyg paprastus dalykus. Jis nežino kur dėtis iš nuobodulio, kai bendraklasius mokomi alfabeto“, – pasakoja tėvas. Pasak tėvų, Gusą dabar domina rimtesni dalykai – astrofizika ir juodosios skylės.
