Imperatorius Akihito, imperatorienė Michiko, premjeras Shinzo Abe ir kiti Tokijuje vykusios nacionalinės ceremonijos dalyviai nulenkė galvas – kaip ir daugelis gyventojų tos stichinės nelaimės nuniokotame regione.
Ceremonija prasidėjo 14 val. 46 min. vietos (7 val. 46 min. Lietuvos) laiku, tiksliai tuo pačiu momentu, kai 2011 metų kovo vienuoliktąją Ramiojo vandenyno dugną supurtė 9 balų žemės drebėjimas.
Tie požeminiai smūgiai sukėlė milžinišką bangą, nušlavusią ištisas gyvenvietes. Pasaulį apskriejo neužmirštami vaizdai, kuriuose matoma, kaip panikos apimti gyventojai sprunka į aukštesnes vietas, o miestų gatves liejosi vandens srautai, nešdami automobilius ir laivus.
Bangos taip pat sugadino Fukušimos 1-osios atominės elektrinės aušinimo sistemas, todėl vėliau išsilydė jų šerdys, o į aplinką pasklido didelis kiekis radioaktyvių teršalų.
Ši branduolinė krizė buvo pavojingiausia po Černobylio atominės elektrinės katastrofos 1986 metais, o kai kurie jos paveikti Japonijos regionai iki šiol lieka netinkami gyventi žmonėms.
„Tikiuosi, kad žmonės prisimins mus – kad evakuotųjų gyvenimas tebėra sunkus daugeliu atžvilgių, įskaitant finansinį“, – 39 metų Kazuko Nihei sakė per atminimo renginį viename Tokijo parke.
„Šis renginys turi priminti katastrofą ir (paskatinti) mūsų bendradarbiavimą“, – pridūrė K.Nihei, kuri buvo evakuota iš Fukušimos į Tokiją kartu su dviem savo dukromis ir dabar vadovauja to regiono motinų savigalbos grupei.
Padėtis Fukušimos prefektūroje, kurioje po dujų sprogimų atominės jėgainės blokuose radioaktyvios medžiagos pasklido į aplinkines kaimiškas teritorijas ir vandenyną, vis dar tebėra sunki.
Branduolinė krizė privertė dešimtis tūkstančių vietos gyventojų palikti savo namus, ūkius ir žvejybos laivus, o vienu metu netgi vyko diskusijos, kad reikės evakuoti sostinę, kurioje gyvena 30 mln. žmonių.
„Šaltasis išjungimas“
Nuo to laiko specialistams pavyko pervesti sugedusius reaktorius į „šaltojo išjungimo“ būseną, o darbininkų brigados buvo pasiųstos deaktyvuoti užterštų namų ir gatvių bei nukasti užterštą viršutinį grunto sluoksnį.
Uždarytos jėgainės operatorė „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO) pripažįsta, kad iki šiol pasiekė tik nedidelę pažangą keturis dešimtmečius galinčiame užsitęsti procese, per kurį bus visiškai demontuoti Fukušimos reaktoriai.
Nors visuomenėje po šios katastrofos stiprėjo nepritarimas branduolinei energetikai, vyriausybė dėjo pastangas, kad išjungti reaktoriai vėl būtų paleisti, sakydama, kad jie yra būtinas energijos šaltinis trečiajai didžiausiai pasaulyje ekonomikai.
Visi Japonijos atominiai reaktoriai buvo išjungti po Fukušimos katastrofos, bet Sh.Abe ir energetikos įmonės stengėsi, kad jėgainės vėl pradėtų veikti, nors tam priešinasi visuomenė ir kyla teisinių kliūčių.
Šią savaitę teismas nurodė uždaryti du reaktorius, kurie anksčiau buvo pripažinti atitinkančiais sugriežtintus saugos standartus, o tas sprendimas atskleidžia įtemptą kovą dėl Japonijos energetikos politikos ateities.
Fukušimos krizė privertė išteklių stokojančią Japoniją pereiti prie brangaus iškastinio kuro deginimo, siekiant patenkinti energijos stygių, kuris atsirado išjungus atomines jėgaines.
Kalbėdamas Fukušimos katastrofos metinių išvakarės Sh.Abe sakė, Japonija „negali apseiti“ be branduolinės energetikos, nors pažadėjo, kad priklausomybė nuo jos bus mažinama.
Sh.Abe ir kiti politikos bei verslo lyderiai dažnai lankydavo nelaimės ištiktą regioną ir žadėjo atstatyti sugriautą infrastruktūrą bei žmonių gyvenimą.
„Kiekvienam iš žmonių, kurių gyvenimą paveikė ši katastrofa, tie penkeri metai tikriausiai buvo sunkumų ir skausmo kupinos dienos“, – Sh.Abe sakė ketvirtadienį.
