Japonija tvirtina, kad žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotai šaliai atstatyti prireiks 25 trilijonų jenų (apie 750 mlrd. litų).
Ši suma sudaro maždaug 6 proc. visos 2010 metais šalies pagamintos produkcijos vertės ir yra didžiausia iš iki šiol pateiktų nuotolių vertinimų, praneša BBC.
Pasak Pasaulio banko, Japonijai po nelaimės atsigauti ir atstatyti prireiks penkerių metų.
Žemės drebėjimas ir cunamis vadinami didžiausia šalies krize nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Patvirtintų nelaimės aukų skaičius jau siekia beveik 9,1 tūkst., dar daugiau kaip 12,6 tūkst. žmonių laikomi dingusiais.
Pasak šalies vyriausybės, infrastruktūrai padaryta žala ir nežinia dėl Fukušimos atominės elektrinės ateities gali sužlugdyti Japonijos silpną ekonomikos atsigavimą. Japonija susiduria su elektros energijos trūkumu, sunkumais paskirstant produkciją po šalį.
„Planuojamų elektros tiekimo pertrūkių poveikis greičiausiai bus ryškus“, – teigė šalies vyriausybės tarnybos makroekonominių analizių skyriaus vadovas Fumihira Nishizaki.
Dėl šių priežasčių kai kuriems didžiausiems šalies eksportuotojams, pavyzdžiui, automobilių gamintojams ir elektronikos bendrovėms, kyla keblumų atnaujinti gamybą.
Japonijos ekonomikos augimo varomoji jėga – sėkmingas eksporto sektorius. Analitikai teigia, kad ūkio augimas kentės tol, kol bus išspręstos infrastruktūros problemos, o gamyklos vėl pradės dirbti pilnu pajėgumu.
Apie nelaimės poveikį ekonomikos augimui įspėjo ir Japonijos bankas.
„Žemės drebėjimas lems, jog sąlygos Japonijos ekonomikai ir gamybiniams pajėgumams bus blogos“, – teigė banko vadovas Masaaki Shirakawa.
Dar prieš žemės drebėjimą ir cunamį Japonija stengėsi vaduotis iš recesijos ir pasaulinio ekonomikos lėtėjimo. Per paskutiniuosius tris praėjusių metų mėnesius šalies ūkis susitraukė 1,3 proc. ir Japoniją aplenkė Kinija, tapusi antrąja pagal dydį pasaulio ekonomika.
Analitikai teigia, kad dabartinė krizė, dar baisesnė nei anksčiau šalį nuniokoję žemės drebėjimai, gali dar labiau pristabdyti šalies augimą.
„Turime turėti omenyje, kad drebėjimo neigiamas poveikis ekonomikai, bent jau pasiūlos pusei, gali būti didesnis nei po Kobės drebėjimo prieš 16 metų, ir gali užsitęsti ilgiau“, – kalbėjo Japonijos banko valdybos narys Ryuzo Miyao.
