Jie yra konservatyvūs, netradiciški ir kartais juokingi: į Baltuosius rūmus veržiasi Vietnamo karo veteranas Johnas McCainas ir mažai kam žinoma politikė iš Aliaskos Sarah Palin.
Tokie skirtingi ir tokie artimi
J. McCaino gyvenimas iki šiol yra tarsi nesibaigianti kova. Su vietnamiečiais, kurie jį pusšeštų metų laikė nelaisvėje. Su odos vėžiu, jį puolusiu jau keturis kartus. Su lobistais, su Bushų klanu, su neigiamu Amerikos žiniasklaidos nusistatymu. O dabar jam reikia įtikinti amerikiečius, kad kovos ir su savo paties partijos bei George'o W.Busho, vieno nepopuliariausių visų laikų prezidento, palikimu, rašo „Respublika“.
Respublikonų partijos suvažiavime jis kalbėjo taip, tarsi visus tuos metus būtų buvęs ne valdančiosios partijos, o opozicijos narys: „Visus Vašingtone įspėju: laukia pasikeitimai“.
Šalia jo stovėjo kandidatė į viceprezidentes, beveik 30 metų jaunesnė už jį, bet ne mažiau kovinga S. Palin, ne ištisus dvejus metus Aliaskos gubernatorė. J. McCainas sako pasirinkęs ją todėl, kad ji esanti nepaperkama, kaip ir jis.
Itin konservatyvią prezidentų Dwighto Eisenhowerio, Richardo Nixono ir Ronaldo Reagano partiją retai kada reprezentuodavo toks keistas duetas.
Abu save vadina „maverick“ – žodis yra kilęs iš kaubojų laikų ir reiškia veršelį be įdago. Kaip tik taip jie, respublikonai, ir norėtų būti vertinami. Senasis didvyris ir jauna nepažįstamoji – šis tandemas yra respublikonų koziris.
Pasikeitimai, pasikeitimai...
37 milijonai amerikiečių stebėjo penkių vaikų mamos prisistatymo kalbą Sent Polyje, tik milijonu mažiau nei didžiąją demokratų kandidato į prezidento kėdę Baracko Obamos kalbą Denverio stadione.
Su S. Palin rinkimų kova perėjo į naują etapą. Dabar respublikonai patys padėjo tašką G.W. Busho erai, svarbiausiam demokratų taikiniui rinkimų kovoje. Dabar pasikeitimų Vašingtone tema jie dalijasi su B. Obama. Bet nepamiršta ir apie „stabilumą“.
Šiuo metu kalbama ne apie pasikeitimus contra status quo, o apie jų kryptį. Ar Amerika bus šalis su daugiau privačia ar daugiau valstybine sveikatos priežiūra? Ar priklausomybės nuo naftos mažinimas, kurio siekia abu kandidatai, būtų grįžimas prie branduolinės energetikos? Ar JAV daliniai bus atitraukiami iš Irako greičiau, ar lėčiau? Ar Amerika turi priimti 160 mlrd. Dolerių atsieisiančią kovos su klimato katastrofa programą, kaip nori B. Obama, ar bus galima apsieiti kukliau, ką siūlo J. McCainas?
Retai kada respublikonas kalba taip santūriai, kaip J. McCainas suvažiavime Sent Polyje. Užsienio politikoje esą būtina naudoti visas priemones, taip pat diplomatiją. Jis ketina rūpintis globalizacijos aukomis – visiems suteikti geresnį išsilavinimą. Plačiajame pasaulyje esama iššūkių, bet tai ne pretekstas nerimauti: „Esu pasirengęs“.
Aliaskos auksas
O S. Palin?
Ji galėjo tapti didžiausiu J. McCaino koziriu arba jo didžiausia klaida. Jeigu ji nebūtų nesuklupusi pirmuosiuose interviu ir būtų laisvai kalbėjusi, būtų tapusi rimtu iššūkiu demokratams. Tačiau suklupo.
Ji yra patraukli moterims ir religingiems konservatoriams, kurie nuoširdžiai bjaurisi laisvamaniu J. McCainu, bet masiškai turi už jį balsuoti, taip pat amerikiečiams, kurie, kaip ir ji, yra kilę iš provincijos ir tuo didžiuojasi. Ji yra „misis Vidurkis“, o kad jos religinė pasaulėžiūra poliarizuoja visuomenę, respublikonams yra visiškai priimtina.
S. Palin yra kilusi iš Vasilos miestelio, esančio už valandos kelio automobiliu į šiaurę nuo Ankoridžo, apsupto beržynų, skaidrių ežerų ir snieguotų kalnų. Likusioji Amerika čia vadinama „anos 48“, nes Aliaska yra 49-oji JAV valstija.
Paauglystėje ji buvo mokinių atstovybės, lengvosios atletikos ir krepšinio komandos narė. Kitos žaidėjos dėl agresyvaus žaidimo vadindavo ją Sarah Barakuda. Ji tapo antrąja rinkimuose „Mis Aliaska“, sulaukusi 32-ejų – miestelio mere.
„Tai buvo tik mažo miestuko mero rinkimai, – sako Johnas Steinas, jos pirmtakas. – Bet ji politizavo rinkimus, sulaukė evangelikų paramos. Staiga buvo pradėtos siuntinėti brošiūros prieš abortus. To anksčiau nebūdavo“.
J. Steinui teko pralaimėti S. Palin.
Su ja geriau neprasidėti
Ir didžiojoje scenoje S. Palin įaudrino religingus dešiniuosius. Ji pasisako prieš teisę į abortus, prieš homoseksualų santuokas, už mokslo apie pasaulio sukūrimą dėstymą per biologijos pamokas. Dievobaimingų šalininkų netrikdo tai, kad jos nepilnametė dukra Bristol yra nėščia.
Ne vieną dešimtmetį S.Palin lankė „Assembly of God“ bažnyčią. Jos pastorius Edas Kalninsas pamokslavo, kad negali garantuoti už savo avelių sielas, jei šios balsuos už demokratą.
Pati S. Palin prieš porą mėnesių kalbėjo bendruomenėms nariams ir prašė juos melstis už dujotiekį ir už kariaujančius JAV kareivius. Jie esą išsiųsti su užduotimi, kurią nurodė Dievas.
Politiškai dar svarbesnė už jos religingumą yra reformatorės reputacija. Ją ji susikūrė būdama naftos ir dujų komisijos pirmininke: protestuodama prieš tarnybinius nusižengimus, ji pasitraukė iš šio pelningo darbo.
Prieš tai dar demaskavo partijos draugų machinacijas, pavyzdžiui, teisingumo ministro. 2006 m. ji laimėjo gubernatorės rinkimus, įveikusi buvusį gubernatorių respublikoną.
Kai tik S. Palin pradėdavo eiti naujas pareigas, žmonėms tekdavo išeiti. „Vietovė yra išgrįsta lavonais tų, kurie stojo Sarah skersai kelio“, – sako nuomonių tyrėjas Dave'as Dittmanas, sekęs jos karjerą.
Ji buvo patekusi į vieną nemalonią istoriją. S. Palin atleido saugumo viršininką, nes šis nesutiko atleisti jos buvusio svainio, kuris tuo metu kaip tik aršiai kovojo su jos seserimi dėl teisės auklėti vaikus.
Aliaskoje daugiau kaip 80 proc. piliečių yra patenkinti tuo, kaip ji atlieka pareigas. Ji medžioja, žvejoja ir žino, kaip išdarinėti sumedžiotą briedį bei supjaustyti taip, kad mėsa tilptų į šaldiklį.
Jos vyras, save vadinantis „pirmuoju miestiečiu“, dirba naftos verslovėse Aliaskos šiaurėje ir keturis kartus laimėjo ilgiausias sniegaeigių lenktynes. Gal tai atrodo provincialu, bet Vidurio Amerikoje tokia biografija sulaukia didesnio pasisekimo nei elitinių universitetų diplomai ir pernelyg aukštas išsilavinimas, pirmiausia, aišku, tarp itin konservatyvių respublikonų.
R. Reagano pėdomis
Į rinkėjų vidurinįjį sluoksnį ir taikosi J. McCainas. Jis nori į savo pusę patraukti vadinamuosius R. Reagano demokratus, konservatyvias vertybes išpažįstančią darbininkų klasę, kuri R. Reaganą dukart išrinko prezidentu, bet praėjusio dešimtmečio pradžioje perėjo pas Billo Clintono demokratus.
Šie nepastovūs rinkėjai domisi ne tiek programomis ir ideologijomis, kiek renkasi kandidatą, kuriuo pasitiki ir kuris sugeba pažadinti jų simpatijas. Tai B. Clintonui padėjo 1996 m. įveikti nelankstų respublikoną Robertą Dole'ą, tai padėjo ir G.W. Bushui, kai šis rungėsi su ne mažiau nelanksčiu Alu Gore'u ir elito atstovu Johnu Kerry.
B. Obamos revoliucija dar nepasiekė tolimų šalies kampelių ir tikriausiai jų nepasieks. Pernelyg daug rinkėjų Vidurio Amerikoje yra nusiteikę skeptiškai: jis yra per jaunas, šou žvaigždė, o svarbiausia – juodaodis.
Galbūt tai ir bus įdomiausio rinkimų kovos laikotarpio iki lapkričio 4-ios esmė: abu kandidatai kalba apie pasikeitimus ir brakonieriauja vienas kito teritorijoje. Nes kai konservatyvieji elgiasi netradiciškai, B. Obama gali elgtis kaip konservatorius.
Pagal „Der Spiegel“ parengė Milda Kunskaitė
