Latvijos kalbinis klausimas – politinio pobūdžio problema, todėl jį spręsti referendumu nebuvo būtina. Tokią nuomonę antradienį Seime išsakė dauguma Saeimos Parlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika grupės delegacijos narių.
Spaudos konferencijoje „Referendumas Latvijoje dėl antrosios valstybinės kalbos“ grupės pirmininkas Romualdas Ražukas teigė, kad referendumas buvo nemalonus ir provokuojantis procesas, bet jo rezultatus jis vertina teigiamai.
„Rezultatas yra pozityvus, mano nuomone, rezultatas yra geras, kadangi aktyvumas buvo milžiniškas – aukščiausias po 1993 m., kai Atkuriamasis Seimas buvo sušauktas. Ir labai akivaizdus rezultatas, kuris parodė, už ką yra Latvijos žmonės“, – sakė jis.
R. Ražukas pažymėjo, kad įdomus Rygos gyventojų balsų pasiskirstymas: joje gyvena 42 proc. latvių, bet prieš rusų kalbos antrąja valstybine kalba paskelbimą pasisakė net 63 proc. sostinės rinkėjų. Saeimos narys, vadindamas referendumą „ginklu“, teigė, kad šįkart jis netiko ir nebuvo sėkmingai panaudotas, be to, „norai destabilizuoti Latviją referendumais turėtų sumažėti“.
Delegacijos pirmininko pavaduotojas Ingmaras Čaklajis pabrėžė skirtumą tarp Lietuvos ir Latvijos – lietuviai 1992 m. priėmė naują Konstituciją, o latviai paliko senąją, priimtą 1922 m., ir tik vėliau ją papildė. Joje buvo įtvirtintas latvių tautos susikūrimas, todėl referendumai dėl antros valstybinės kalbos yra nepriimtini.
„Pats referendumas – tai nedidelė provokacija, dėl to, kad demokratija leidžia tai, ko neuždraudžia. Bet tai neteisinga, ir man atrodo, kad mūsų Vyriausioji rinkimų komisija turėjo pasakyti, kad toks klausimas yra netinkamas tautos balsavimui, ir turėjo visą procesą sustabdyti. Jei ji dėl to nebuvo tikra – reikėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet viso to nebuvo“, – teigė I. Čaklajis.
Jelena Lazareva taip pat pritarė nuomonei, kad kalbiniai klausimai neturėtų būti sprendžiami referendumuose, nes tai išskirtinai politinė darbotvarkė.
„Kalbiniai klausimai neturėtų būti sprendžiami referendumuose. Kalbiniai klausimai – tai politiniai klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami politiniu dialogu, o ne įtraukiant visą tautą“, – teigė ji.
Vis dėlto, J. Lazarevos teigimu, į referendumo rezultatus atsižvelgti būtina, nes jie parodė, jog kai kuriuose Latvijos regionuose šis kalbinis klausimas itin aktualus. Būdama opozicijos atstovė, ji, nors ir pritardama tik vienos valstybinės kalbos įteisinimui šalyje, referendumą palaikė kaip protesto ženklą dėl to, kad per mažas dėmesys yra skiriamas oficialiajai – rusų – kalbai.
„Referendumas parodė, kad Latvijoje turi būti viena valstybinė kalba, bet kartu parodė ir tai, kad yra daugybė žmonių, reikalaujančių dėmesio ir tautinių mažumų kalboms“, – pabrėžė ji.
R. Ražukas, kalbėdamas apie spaudimą iš Rusijos ar kitų jėgų, nepatenkintų referendumo rezultatais, sakė, kad jis visada yra, tačiau vargu ar juo įmanoma pasiekti kokių nors konkrečių tikslų.
„Grasina referendumą dėl Pilietybės įstatymo organizuoti, grasina po pusmečio inicijuoti atleisti šį Seimą – opozicija, mažuma grasina. Bet aš nemanau, kad šitie referendumai bus sėkmingi, kadangi šio referendumo pamoka parodė, kad nėra prasmės reikalauti dalykų, kurie jau iš anksto aiškūs, kad nepasieks tos antrosios kalbos (...) Spaudimas visada buvo daugiau ar mažiau, tai arba kokie bombonešiai pradeda skristi netoli nuo Latvijos ribų, pareiškimas buvo Užsienio reikalų ministerijos, visiškai beprasmis – pareiškė, kad mūsų rezultatais referendume tikėti negalima, kadangi piliečiai nedalyvavo. Klausimas, kodėl to nepareiškė prieš referendumą? Todėl kad tikėjosi kokio geresnio, palankesnio rezultato“, – sakė R. Ražukas.
I. Čaklajis mano, kad būtent pinigai iš Maskvos remia šį spaudimą ir pasipriešinimą, nes jis nemato prasmės Latvijos gyventojams ir verslo struktūroms tokius veiksmus finansuoti. Jo teigimu, tai tęsis, tačiau, kaip ir R. Ražukas, jų veiksmingumu būtų galima abejoti.
J. Lazareva atkreipė dėmesį, kad nors kalbiniai ir pilietybės klausimai itin jautrūs, jiems nereiktų teikti prioriteto politinėje darbotvarkėje. Svarbiausia, jos manymu, užtikrinti ekonominę gerovę ir kelti kiekvieno Latvijos gyventojo pragyvenimo lygį. „Kalbinis klausimas – ne Kremliaus ir ne išorinių jėgų rūpestis. Tai išskirtinai vidinė problema (...) Kalbinis klausimas svarbus, jį reikia spręsti, tačiau kartu nepamiršti, kad nuo jo saldžiau burnoje nebus“, – sakė ji.
Apibendrindamas R. Ražukas pabrėžė nematąs neišsprendžiamų klausimų, todėl ir šios kalbinės problemos sprendimas turėtų būtų pasiektas konsensuso būdu. Kartu jis pažymėjo, kad latvių kalba – visus gyventojus jungianti valstybinė kalba, bet juk visi supranta, kokią ekonominę vertę turi rusų kalba.
„Visi kalbame ir suprantame, kad rusų kalba turi didelę ekonominę vertę, nes mes turime sieną su Rusija, todėl naudinga rusų kalbą žinoti ir naudoti“, – sakė R. Ražukas.
ELTA primena, kad pirmadienį Latvijoje beveik 75 proc. rinkėjų balsavo prieš valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai.
