„Viskas, ko prašau, – tai elgtis su manimi kaip su normaliu žmogumi ir neleisti, kad politika darytų poveikį teisiniams sprendimams“, – australas sakė prieš trečiadienį minimą jo užsidarymo ambasadoje vienerių metų sukaktį.
J.Assange'as buvo suimtas Londone 2010 metų gruodžio 7-ąją pagal arešto orderį, išduotą Švedijos, kurios prokurorai nori jį apklausti dėl įtariamo lytinio smurto prieš dvi moteris.
41 metų aktyvistas neigia tuos kaltinimus ir sako, kad tikroji jo persekiojimo priežastis yra faktas, jog „WikiLeaks“ paviešino didžiulį kiekį jam nutekintų itin slaptų JAV dokumentų.
J.Assange'as dešimt dienų buvo areštuotas, o vėliau dar 590 dienų jam buvo skirtas faktinis namų areštas vienoje Anglijos užmiesčio viloje, kol jis kovojo teismuose, kad nebūtų išduotas Švedijai.
Pralaimėjęs šią kovą, jis sensacingai išvengė deportacijos, pasiprašęs prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje. Tačiau Didžioji Britanija atsisako leisti jam saugiai išvykti iš tos atstovybės, todėl J.Assange'as ten tebegyvena iki šiol.
Dabar J.Assange'as vis dar labiausiai baiminasi, kad jis gali būti perduotas Jungtinėms Valstijoms, kur jis galėtų būti teisiamas dėl „WikiLeaks“ paviešintų šimtų tūkstančių slaptų diplomatinių ir karinių dokumentų.
Net jeigu Švedija nutrauktų tyrimą dėl jo veiksmų, J.Assange'as sako, kad liktų ambasadoje, vengdamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas, kurias jis kaltina „keršto troškimu“.
„Jeigu išeičiau pro šias duris, būčiau suimtas. Mano advokatų tvirta nuomonė, jog jau yra parengtas kaltinamasis aktas prieš jį, patvirtintas JAV didžiosios žiuri, J. Assange'as sakė duodamas interviu naujienų agentūrai AFP ir keliems kitiems reporteriams Ekvadoro atstovybėje.
„Labai mažai tikėtina, kad Švedija arba Jungtinė Karalystė kada nors viešai pasakys „ne“ Jungtinėms Valstijoms šiuo klausimu, – pabrėžė jis. – Matome, kokia politinė yra ši byla ir kaip griūva įstatymo viršenybė."
++Nors teoriškai jis turėtų galimybę kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą, šis procesas „gali trukti kelerius metus“.
Pernai birželio 19-ąją pirmąkart įžengęs į jam suteiktus nedidelius apartamentus ambasadoje netoli garsaus Londono prekybos centro „Harrods“, J.Assange'as galvojo, kad jam ten gali tekti praleisti „nuo šešių mėnesių iki dvejų metų“.
„Dabar tebegalvoju taip pat“, – pridūrė jis.
Australas, kurio oda buvo išblyškusi dėl šviesaus gymio ir metus trukusio gyvenimo uždarose patalpose, kalbėjo darydamas ilgas pauzes tarp sakinių ir dažnai užsimerkdamas bei apgalvodamas savo atsakymus į klausimus.
Tačiau Ekvadoro užsienio reikalų ministras Ricardo Patino (Rikardas Patinjas), kuris aplankė J. Assange'ą ir sekmadienį kalbėjosi su juo iki 4 val. 30 min. ryto, teigia, kad aktyvistas vis dar nusiteikęs kovoti.
„Jis sakė esantis pakankamai stiprus likti mūsų ambasadoje dar bent penkerius metus, kol jam bus suteiktas leidimas saugiai išvykti“, – nurodė ministras.
R. Patino pirmadienį susitiko su Didžiosios Britanijos diplomatijos vadovu Williamu Hague'u (Viljamu Heigu), mėgindamas išspręsti J.Assange'o problemą, tačiau jiedu nesugebėjo pasiekti proveržio, tol pažadėjo pasitelkti daugiau teisininkų.
R.Patino išreiškė viltį, kad J.Assange'as „nepasens ir nenumirs mūsų ambasadoje“.
Pats australas sakė, kad jo byla galėtų būti greitai išspręsta, tačiau „tai yra reikalas, nuo kurio priklauso didysis prestižas“, – Didžiajai Britanijai, Jungtinėms Valstijoms ir Švedijai.
Pasak jo, istorijoje yra buvę panašių atvejų. J.Assange'as priminė, kad Vengrijos kardinolas Jozsefas Mindszenty (Jožefas Mindsentis) praleido 15 metų JAV ambasadoje Budapešte – nuo 1956-ųjų iki 1971-ųjų.
R.Patino sakė, jog dėl J.Assange'o padėties kaltas „neteisingumas“, tačiau teigė, kad šis klausimas jokiu būdu nebus sprendžiamas, mėginant slapta išvežti australą iš ambasados automobilio bagažinėje arba išvesti iškasus požeminį tunelį.
„Jis išeis pro priekines duris – į mūsų šalį, į laisvę“, – pabrėžė ambasadorius.
J.Assange'as apskaičiavo, kad kiekviena jo ambasadoje praleista diena Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojams kainuoja 11 tūkst. svarų (44,4 tūkst. litų) dėl saugumo tarnybų vykdomų operacijų. Londono policija, nurodė, kad operacijai prie Ekvadoro ambasados iki gegužės pabaigos jau buvo išleista 3,8 mln. svarų (15,3 mln. litų).
Nors gyvena užsidaręs, J.Assange'as tvirtina, kad jam nenuobodu.
Jis sako dirbantis iki 17 valandų per parą, rūpindamasis kasdiene „WikiLeaks“ veikla, vadovaudamas teisinei kovai prieš finansų blokadą, kurią jo organizacijai paskelbė kredito kortelių milžinės „Visa“ ir „MasterCard“, taip pat planuoja savo kampaniją prieš Australijoje rugsėjį vyksiančius rinkimus – J.Assange vadovauja naujai įkurtai „WikiLeaks“ partijai.
Jis netgi rašo muziką su Puerto Riko hiphopo grupe „Calle 13“. J.Assange'as sakė kuriantis „dainą apie naują politiką atsiradusią dėl interneto ir žiniasklaidos iškraipymo“.
Jam taip pat teikia paguodą darbas su „didvyriais“, tokiais kaip buvęs JAV žvalgybos darbuotojas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas), kuris nutekino informacijos apie Amerikos žvalgybos vykdomą didelio masto kibernetinį šnipinėjimą.
Jis atkreipė dėmesį, kad Londonas perspėjo oro bendroves, jog E.Snowdenas nebus įleistas į Didžiąją Britaniją. „Kodėl? Tikriausiai todėl, kad nenorima susilaukti dar vieno Assange'o“, – sakė aktyvistas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
