Šis žingsnis tik dar labiau paaštrino jau ir taip įtemptus abiejų šalių santykius.
„Sprendimas uždaryti Izraelio ambasadą Dubline buvo priimtas atsižvelgiant į kraštutinę Airijos vyriausybės antiizraelietišką politiką“, – sakoma ministerijos pareiškime.
„Airijos veiksmai ir antisemitinė retorika, nukreipta prieš Izraelį, yra pagrįsti žydų valstybės delegitimizavimu ir demonizavimu, taip pat dvigubais standartais“, – pareiškime teigė užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras.
„Airija santykiuose su Izraeliu peržengė visas raudonas linijas“, – tvirtino jis.
Tuo metu airių premjeras Simonas Harrisas sakė, kad toks Izraelio sprendimas verčia giliai apgailestauti.
„Visiškai atmetu teiginį, kad Airija yra nusistačiusi prieš Izraelį. Airija yra už taiką, žmogaus teises ir tarptautinę teisę“, – rašė Airijos vadovas socialiniame tinkle „X“.
Airijos vyriausybė oficialiai pripažino Palestinos valstybę ir pareiškė remianti Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) bylą, kurioje Pietų Afrika (PAR) pateikė ieškinį dėl Izraelio karo nusikaltimų ir galimai vykdomo palestiniečių genocido Gazos Ruože.
Dublinas taip pat buvo vienas iš griežčiausių Izraelio atsako į 2023 metų spalio 7-osios „Hamas“ ataką, kuri sukėlė karą Gazos Ruože, kritikų.
Lapkritį airių ministras pirmininkas pareiškė, kad šalies institucijos sulaikytų Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahu), jei šis atvyktų į Airiją. Taip jis kalbėjo po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė jo arešto orderį.
Teismas išdavė orderius B. Netanyahu ir jo buvusiam gynybos ministrui Yoavui Gallantui (Joavui Galantui) „dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų“, galimai įvykdytų nuo 2023 metų spalio 8-osios iki šių metų gegužės 20-osios Gazos Ruože.
G. Saaras sakė, kad Izraelis investuos savo išteklius į ryšių su kitomis šalimis kūrimą. Be kita ko, sekmadienį ministras paskelbė apie ambasados Moldovoje atidarymą.
„Koreguosime Izraelio diplomatinių atstovybių tinklą, be kitų veiksnių, deramai atsižvelgdami į įvairių šalių pozicijas ir veiksmus Izraelio atžvilgiu diplomatinėje arenoje“, – teigė jis.
Gegužę Dublinas pareiškė, kad pripažįsta Palestiną kaip „suverenią ir nepriklausomą valstybę“, apimančią Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą, ir sutiko užmegzti visapusiškus diplomatinius santykius.
Tą pačią dieną Palestinos valstybę pripažino Ispanija ir Norvegija, o po savaitės – Slovėnija. Visos jos taip pat sulaukė atsakomųjų Izraelio veiksmų.
Lapkritį Dublinas nutarė paskirti visateisį ambasadorių Palestinai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
