„Gruodžio 2 dieną, 8 valandą ryto, raginami opozicijos lyderių Olego Tiagniboko, Arsenijaus Jaceniuko ir Vitalijaus Kličko protestuotojai ėmėsi blokuoti Ukrainos ministrų kabinetą, kuriame įprastai vyksta vyriausybės posėdžiai. Bet šios dienos posėdžio taip ir nepavyko surengti. Protestuotojai užblokavo kelius ir įėjimus į šį pastatą. Žmonių buvo daug. Jie stovėjo taikiai. Laimė, provokuotojų nebuvo, ir piketavimas vyksta taikiai.
Opozicijos lyderiai paeiliui paskelbė reikalavimus, kuriuose buvo kalbama apie vyriausybės ir prezidento, kurie diskreditavo save ne tik pastarąsias dvi savaites, bet ir visą savo valdymo laikotarpį, atsistatydinimą. Taip pat opozicijos lyderiai kalbėjo apie vadus, kurie organizuoja ir kontroliuoja protestus, kad jie būtų tik taikūs. Jau kurį kartą buvo įspėjama apie atsargumą su provokatoriais, nenaudoti prieš juos jėgos metodų ir neprovokuoti konfliktų.
Buvo daug besišypsančių veidų, nes žmonės tiki laisva ateitimi, palaiko vieni kitus. Dauguma restoranų ir kavinių siūlo nemokamą arbatą, kavą ir sultinius, kad palaikytų protestuojančiuosius. Yra medikai savanoriai, mecenatai ir tiesiog daug žmonių, kuriems ne vis tiek, kurie nori palaikyti taikų protestą.“
„Konfliktų šiandien nėra, ir viskas vyksta taikiai“, – tvirtina vienas iš protesto dalyvių. Buvo pastebėta daugybė žurnalistų iš Europos Sąjungos šalių ir Rusijos.
Apie 13:00 Ministrų kabinete įvyko spaudos konferencija ir opozicijos lyderių bei vyriausybės narių susitikimas. Pirmasis Ukrainos vicepremjeras Sergejus Arbuzovas pareiškė, kad yra pasiryžęs derėtis su žmonėmis ir atsakyti į jų klausimus, ir taip pat patikino, kad eurointegracija nėra sustabdyta ir bus tęsiama, bus organizuojamos derybos su ES atstovais.“
Kaip pasakoja Jaroslavas S., protestuojantieji vis dar blokuoja vyriausybinį pastatą, jų renkasi vis daugiau ir daugiau. „Maža tikimybė, kad po visko, kas nutiko, žmonės vėl patikės vyriausybės žodžiais“, – tikina jis.
„Opozicijos lyderiai taip pat veda derybas su deputatais, kad surinktų daugumą Aukščiausioje Radoje ir surengtų balsavimą dėl vyriausybės atstatydinimo ir apkaltos prezidentui. Tačiau kad būtų surinkta dauguma Aukščiausioje Radoje, opozicionieriams būtina, visų pirma, pakreipti į savo pusę ne tik valdančiosios „Regionų partijos“ deputatus, bet ir nefrakcinius deputatus.“
