Paryžiaus, Londono ar Romos gyventojams neretai šiaurės rytų Europos pakraštys atrodo tarytum jos galukiemis. Jie įsitikinę, kad Europos istorija buvo rašoma ne ten. Tačiau būtent ši Europos dalis atsiduria akis į akį su Rusija, su ja Baltijos šalys turi bendrą sieną. Rusija – viena iš devynių šalių, besiribojančių su Baltijos jūra, ir visos likusios priklauso Europos Sąjungai, rašo D. Britanijos savaitraštis „The Economist“.
Dėl šios priežasties vadinamasis „užkiemis“ (iš tikrųjų labai aktyviai besiplėtojantis) labai jautriai reaguoja į ES ir Rusijos santykius. Jei ES pavyks apraizgyti Rusiją taikiu abipusių įsipareigojimų tinklu, būtent šis regionas pirmiausia turės iš to naudos. O jei ES vieningu frontu bandys atsispirti vis didėjančiam Rusijos aktyvumui, Baltijos šalys gali tapti Rytų ir Vakarų Europos bendradarbiavimo atrama.
Tačiau iš tikrųjų nevyksta nei viena, nei kita. Vietoj to Baltijos šalys pasijuto įvarytos į kampą tarp vėl agresyvios Rusijos ir neryžtingos Europos Sąjungos. Tad regione dabar tvyro savotiška „vėsi taika“, pastebi „The Economist“.
Pats akivaizdžiausias tokios padėties įrodymas – dabartinis ginčas dėl JAV planų kurti Europoje priešraketinį skydą. Lenkijos ir Čekijos (o dabar ir D. Britanijos) vyriausybės ketina savo teritorijoje dislokuoti priešraketinės gynybos sistemos elementus. „Tai, kas stiprina Lenkijos saugumą, yra gerai ir Lietuvai“, - pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministro pavaduotojas. Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministras šaltai įvertino tokią iniciatyvą, pabėdojęs, kad dėl to nebuvo surengtos konsultacijos su Rusija. „Negaliu įsivaizduoti, - prisipažino Lietuvos premjeras, - kad Europa dėl to (priešraketinės gynybos skydo – red.) galės išreikšti vieningą poziciją .“
Šis savaime rimtas požiūrių skirtumas atspindi giliai įsišaknijusius prieštaravimus dėl požiūrio į Rusiją. Pragmatikai, tokie kaip Prancūzija ir Vokietija, ketina varyti su lokiu biznį. Dauguma buvusių sovietinių satelitų nusiteikę įtariai arba neslepia savo priešiškumo. Vienas iš tokio susiskaldymo pavyzdžių – pernykštis Lenkijos atsisakymas pradėti derybas dėl naujos partnerystės sutarties, kuri turėtų padėti pagrindą tolimesniems ES ir Rusijos tarpusavio santykiams. Iš pradžių ES atstovai tokį veto aiškino dvynių Kaczynskių, kurie buvo kaltinami dėl neadekvataus atsako į Rusijos įvestą lenkiškos mėsos draudimą, ekscentriškumu. Tačiau po to tapo aišku, kad reali kliūtis – Rytų Europos abejonės, ar ES yra pakankamai vieninga, kad galėtų vesti derybas su Rusija. Lietuviai pareiškė galintys prisijungti prie lenkų ir taip pat blokuoti derybas.
Atotrūkis tarp pragmatikų ir panikierių paskutiniuoju metu kiek sumažėjo – didžiąja dalimi dėl to, kad pragmatikus išgąsdino aršiai antiamerikietiška Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba vasarį Miunchene vykusioje saugumo konferencijoje. Pasak vieno Lenkijos pareigūno, ši kalba atvėrė Europai akis. Nuskambėję šaltojo karo laikų stiliaus pareiškimai paskatino pragmatikus aktyviau imtis kurti vieningą Europos energetinę politiką, turinčią sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų, ir stiprinti ryšius su kaimynais rytuose – Ukraina, Kaukazu ir Centrine Azija.
Tačiau kol kas tai tik tuščios kalbos, menkai stiprinančios posovietinių Rytų Europos šalių pasitikėjimą. Kai lenkų bendrovė nurungė Rusijos kompaniją ir tapo naftos perdirbimo gamyklos Lietuvoje savininke (tai buvo didžiausias tokio pobūdžio sandoris Rytų Europoje), Rusija netikėtai aptiko avariją pagarsėjusiame “Družba” naftotiekyje. Praėjus keliems mėnesiams kalbos apie pertvarkymų būtinumą vis tęsiasi. Baltijos šalys skundžiasi, kad ES nieko nesiima. “Mes puoselėjome didelių vilčių (kai stojome į ES - red.), - sakė vienas iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos darbuotojų. – Manėme, kad europiečiai kalbėsis su Rusija remdamiesi vieninga pozicija. O dabar mes kaunamės su Rusija dviem frontais.”
Grumtynių centre – energetinės problemos, rašo savaitraštis. Bandydamos sumažinti priklausomybę nuo Rusijos Baltijos šalys vienijasi, tačiau be likusios Europos pagalbos. Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija vietoj senos sovietinės atominės elektrinės, kuri buvo uždaryta ES įsakymu, planuoja statyti naują. Kažkada atominė elektrinė padėjo sukurti ekologinį judėjimą, kuris vėliau peraugo į kovą už Lietuvos nepriklausomybę. Istorija kartais būna ironiška, pastebi “The Economist”.
Baltijos sąjunga?
Beveik visų regiono valstybių elektros tinklai stengiasi susijungti su kitų valstybių tinklais. Jei per paskutiniuosius 10 metų atrodė, kad Rytų Europą be antikomunistinių nuotaikų mažai kas vienija, tai dabar elektros jėgainės ir priešraketinis skydas verčia daryti prielaidą, kad regioninis bendradarbiavimas pradeda naują etapą.
Jei taip, tai bus atsakas į dujotiekį, kurį Rusija ir Vokietija ketina nutiesti Baltijos jūros dugnu, kad galėtų dujas pumpuoti aplenkdami įkyrius tarpininkus. Vokiečiams šis dujotiekis reiškia saugumo sustiprinimą, tačiau kitos regiono šalys įžvelgia pavojų. Jos nerimauja, kad dujotiekio statyba gali sukelti ekologinę katastrofą jau dabar stipriai užterštoje jūroje arba kad gali pritrūkti dujų dabartiniams vartotojams, nes jų tuo pat metu gali nepakakti jiems ir vokiečiams. Švedai tvirtina, kad Rusija gali panaudoti dujotiekį (tiksliau, perpumpavimo stotį) špionažo tikslais. Ir visi sutaria, kad kad tai padidins Rusijos galimybes reguliuoti kainas.
Šį ginčą sukėlė konkurencija dėl dujų, tačiau jį dar labiau kaitina antivokiškos nuotaikos Lenkijoje. Kaczynskiai kritikuoja savo pirmtakus dėl per didelių nuolaidų ES partneriams (iš esmės jiems ES sinonimas yra Vokietija – red.). Be to, jie tvirtina, kad Vokietija neužtikrina šalyje gyvenančios lenkų mažumos teisių. Dėl to Lenkija yra susipykusi su su daugeliu ES šalių, o taip pat ir su Rusija. Būtų neteisinga sakyti, kad šios priežastys lemia strateginį susirūpinimą Baltijos šalyse, joms nerimą greičiau kelia Rusijos agresyvumas. Tačiau Lenkijos vyriausybė trukdo atsakyti į liūdną vieno iš Lietuvos pareigūnų klausimą: “Mes tokie maži. Kurgi mūsų brangioji Europa?”, - rašo “The Economist”.
