A. Brnabič pareiški besitikinti, kad „mums niekada neteks panaudoti mūsų kariuomenės, bet, deja, tai šiuo metu yra viena iš svarstomų galimybių“.
Kosovo parlamentas gruodžio 14-ąją balsuos dėl siūlymo pertvarkyti dalies tarptautinės bendruomenės narių pripažintos šalies saugumo pajėgas į reguliariąją kariuomenę. Serbijos pareigūnai būgštauja, kad šios pajėgos gali būti panaudotos represijoms prie Kosovo etninių serbų mažumą, nors Priština tokį teiginį yra ne kartą paneigusi.
A. Brnabič paragino Kosovo vadovus etninius albanus „ateiti į protą“ ir pareiškė: „Negalime stovėti nuošaly ir tyliai stebėti, kaip kas nors vykdo (serbų) etninį valymą“ Balkanuose.
Kosovo 2008-aisiais paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. Belgradas ir jos sąjungininkai Maskva ir Pekinas, priešingai nei Jungtinės Valstijos ir dauguma kitų Vakarų šalių, nepripažįsta Kosovo suvereniteto.
Serbija neteko Kosovo kontrolės po 1998–1999 metų karo už nepriklausomybę, pareikalavusio per 10 tūkst. žmonių gyvybių. Serbijos kruvinas susidorojimas su separatistais paskatino NATO užbaigti konfliktą antskrydžiais.
Įtampa tarp Belgrado ir Prištinos staigiai paaštrėjo praėjusį mėnesį, kai Kosovo vyriausybė įvedė 100 proc. muito tarifą iš Serbijos importuojamoms prekėms – taip, regis, buvo atsakyta į Kosovo nesėkmę mėginus prisijungti prie Interpolo, patirtą dėl Belgrado atkaklaus lobizmo šioje tarptautinėje organizacijoje.
A. Brnabič teigimu, dėl Kosovo padidinto tarifo Serbija kas mėnesį praranda 42 mln. eurų.
Serbija, daugiausiai padedama Rusijos, šiuo metu stiprina savo ginkluotąsias pajėgas, patyrusias skaidų smūgį per 1999-aisiais įvykusią NATO intervenciją.
Potenciali Serbijos intervencija Kosove reikštų, kad būtų susiremta su ten dislokuotais NATO vadovaujamais taikdariais. Serbija neseniai pradėjo ryžtingiau demonstruoti karinius raumenis ir padidino savo kariuomenės parengties lygį po virtinės nedidelių incidentų.
