Po trečiadienį įvykusio įtempto Saugumo Tarybos posėdžio JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl surems ietis dėl Sirijos, ketvirtadienį susitikus maždaug 20 šalių atstovams Sirijos konflikto sprendinio paieškai.
Tarptautinės Sirijos paramos grupės ketvirtadienio susitikimo išvakarėse J.Kerry ir S.Lavrovas apsikeitė aštriais kaltinimais dėl sužlugdytų anksčiau šį mėnesį sutartų paliaubų. Jie kaltino vienas kitą paliaubų pažeidimais.
J.Kerry ragino nutraukti visų karo lėktuvų skrydžius virš teritorijų, kuriomis nusidriekę humanitarinę pagalbą gabenančių vilkstinių maršrutai. Tuo tarpu S.Lavrovas siūlė trim dienoms sustabdyti visus kovos veiksmus, kad būtų atgaivintos paliaubos.
Ketvirtadienio susitikimo išvakarėse per viešus debatus dėl Sirijos J.Kerry ir S.Lavrovas, atsisakę visų diplomatinių subtilybių, piktai kaltino vienas kitą dėl paliaubų žlugimo bei siūlė tik trumpalaikes priemones kraujo liejimui sustabdyti.
Saugumo Tarybos posėdyje, kuris, kaip planuota anksčiau, turėjo būti skirtas rugsėjo 9 dieną pasirašytoms paliauboms įtvirtinti, didžiosios pasaulio šalys apgailestavo, kad konfliktas gali užsitęsti, daugėjant atakų prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus. Visos Tarybai priklausančios valstybės siekė, kad būtų atgaivintas susitarimas dėl paliaubų, tačiau tai tik dar kartą parodė, kodėl joms ilgiau nei penkerius metus nesiseka sustabdyti Sirijos pilietinio karo.
„Tartum visi siekiame to paties tikslo. Girdžiu tai vėl ir vėl“, – sakė pastebimai įpykęs J.Kerry, kreipdamasis į Saugumo Tarybą.
„Visi šia sėdi ir sako: „Norime vieningos Sirijos; sekuliarios, gerbiančios visų žmonių teises Sirijos, kurioje žmonės galėtų rinkti savo lyderius“. Tačiau mes esame visiškai nepajėgūs susėsti prie stalo, pasikalbėti apie tai ir tai įgyvendinti“, – sakė valstybės sekretorius.
Vašingtonas ir Maskva anksčiau buvo surėmę ietis dėl kelių rezoliucijų projektų, kuriuose buvo kritikuojama Sirijos vyriausybė. Tuo tarpu trečiadienio posėdžio darbotvarkėje nebuvo netgi siūlymų dėl naujų veiksmų, todėl dvi valandas trukęs posėdis tapo savotišku apšilimu prieš ketvirtadienio susitikimą, kuriame, be S.Lavrovo ir J.Kerry, dalyvaus jų kolegos iš keliolikos Europos ir arabų valstybių.
J.Kerry negailėjo kaltinimų Rusijai ir pliekė ją už „cinišką reakciją“ į 20 civilių gyvybių nusinešusį šios savaitės antskrydį prieš humanitarinės pagalbos konvojų; tai pakurstė „rimtų abejonių“ dėl Rusijos ir Sirijos pasirengimo laikytis paliaubų.
JAV įsitikinusios, kad smūgiavo rusų lėktuvas, sakė vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas, prašęs neviešinti jo vardo.
Rusija atmetė šiuos JAV kaltinimus, bet J.Kerry atkreipė dėmesį į skirtingas jos versijas apie, kas galėjo nutikti.
Pasak valstybės sekretoriaus, pirmiausia Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai tą ataką pavadino „būtinu atsaku“ į tariamą su „al Qaeda“ susijusių kovotojų puolimą kažkur kitur Sirijoje. Vėliau, kaip sakė J.Kerry, Rusijos ambasadorius pareiškė, kad pajėgos atakavo kitą rajoną.
Dar po kurio laiko Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad humanitarinės pagalbos konvojų lydėjo pikapu su minosvaidžiu važiavę kovotojai, sakė valstybės sekretorius ir pridūrė, jog to nepatvirtina jokie įrodymai.
Dar vėliau Gynybos ministerija paneigė bet kokias Rusijos ar Sirijos sąsajas su šiuo antskrydžiu, o žinybos atstovas spaudai, pasak J.Kerry, pateikė paaiškinimą, kad „maistas ir vaistai tiesiog savaime užsiliepsnojo“.
„Tai ne pokštas“, – sakė J.Kerry ir paragino liautis žaisti „žodžių žaidimus, kuriai bandoma išsisukti nuo atsakomybės ar pasirinkimų, susijusių su karu ir taika, gyvenimu ir mirtimi“.
Valstybės sekretoriaus žodžiai kirtosi su dar vienu Rusijos vyriausybės pareiškimu, esą tuo metu, kai buvo atakuotas humanitarinės pagalbos konvojus, netoliese skraidė JAV vadovaujamos koalicijos bepilotis orlaivis „Predator“. Pentagonas nurodė, kad tuo metu tame rajone neskraidė jokie dronai.
Šis J.Kerry pasisakymas buvo vienas griežčiausių Maskvos atžvilgiu, jam einant valstybės sekretoriaus pareigas; jis persunktas pykčio ir užgaulaus tono.
Tačiau buvo pateiktas ir vienas konkretus pasiūlymas diplomatinėms viltims atgaivinti: nutraukti visos karinės aviacijos skrydžius svarbiuose rajonuose, kad būtų saugūs humanitarinės pagalbos gabenimo maršrutai Sirijos šiaurėje. Kol kas neaišku, ar Rusija ir Sirija tam pritars.
Kiek anksčiau už J.Kerry aštrių žodžių Vašingtonui pažėrė S.Lavrovas. Abiejų pasisakymai atspindi, kad praėjus 12 dienų nuo J.Kerry ir S.Lavrovo susitarimo dėl paliaubų Sirijoje ir galimos JAV ir Rusijos karinės partnerystės kovoje su „Islamo valstybe“ ir „al Qaeda“, pasitikėjimo tarp šalių nebeliko.
Dauguma tarptautinės bendruomenės narių sveikino tą susitarimą, bet paliaubos neilgai trukus žlugo, vėl įsiplieskė smurtas. Vienas iš priešpriešą padidinusių veiksnių buvo atsitiktinis JAV aviacijos smūgis, nusinešęs per 60 Sirijos karių gyvybių.
S.Lavrovas, kurio šalis padėjo Sirijos vyriausybei sustiprinti savo pozicijas, tvirtino, kad Jungtinėms Valstijoms tenka didžiausia atsakomybė pastangose pasiekti taiką, nes Amerika žadėjo atskirti nuosaikiosios opozicijos pajėgas nuo teroristų.
Jis ragino JT išplėsti teroristinių organizacijų sąrašą ir įtraukti į jį kai kurias grupuotes, priklausančias JAV palaikomos sukilėlių koalicijos kraštutiniam sparnui. Maskva taip pat reiškė pasipiktinimą dėl minėto klaidingo Vašingtono smūgio, sakydama, kad šis aktas yra „piktinantis pažeidimas“.
Rusijos diplomatijos vadovas taip pat priminė virtinę paliaubų pažeidimų, kurios padarė JAV palaikomi sukilėliai netoli šiaurinio Alepo miesto. Aiškiai taikydamas įgelti Vašingtonui, jis pareiškė, kad Sirijos konfliktas, kaip ir chaosas Irake bei Libijoje, yra užsienio karinių intervencijų ir „politinės inžinerijos“ „tiesioginė pasekmė“.
