V. Putino pasisakymas daugeliui ekspertų pasirodė nuosaikus, „gerai apgalvotas reklaminis žingsnis prieš artėjančius rinkimus“. Prieš metinę kalbą socialiniuose tinkluose buvo pasirodę spėliojimų apie galimus milžiniškus sukrėtimus, tokius kaip Baltarusijos ar dalies okupuotos Ukrainos teritorijos „prijungimą“.
Maža to, pranešimas vyko protestų akcijų dėl A. Navalno ir naujų JAV sankcijų fone. Tiesa, V. Putino metiniai pranešimai, skirtingai nei bendravimas su žiniasklaida ir gyventojais ar kitos mažiau formalios platformos, visuomet labiau pasižymėdavo pasiekimų akcentavimu, socialinės ir ekonominės politikos gairėmis. To tikėtasi ir šiais metais – pažadais jautresnėms gyventojų grupėms užsitikrinti politinę paramą.
Pasirengimas rugsėjį vyksiantiems rinkimams
BBC apklausti rusų politologai ir ekonomistai pažymėjo, kad V. Putino pristatyta ekonominės ir socialinės pagalbos programa nėra labai konkreti, jos apimtis nėra didelė. Ekonomistų teigimu, kalbama apie tikslines ir kosmetines priemones, kurios nepajėgs fundamentaliai išspręsti Rusijos ekonominio atsilikimo ar skurdo problemas.
Pasak jų, pati sistema niekaip nesikeičia: regionai ir toliau liks labiau priklausomi nuo centro, skurdo priežastys nebus išspręstos, o infrastruktūros gerinimo projektai lieka neaiškūs.
„Man susidarė įspūdis, kad iš esmės šiandieninis pasisakymas buvo labiau techninio pobūdžio, tai buvo labiau nurodymų vyriausybei rinkinys, o ne kokių nors sprendimų pristatymas“, – paaiškino „Alfa bank“ vyr. ekonomistė Natalija Orlova.
„Visos šios išlaidos – tikslinės ir vidutinio masto, nieko esminio, kaip pernykštis motininis kapitalas, šiais metais nėra“, – cituojamas „Ekspert RA“ ekonomistas Antonas Tabachas.
Politologai pažymėjo, kad V. Putinas kreipiasi į skurdžiuosius visuomenės sluoksnius net ne dėl krizės sprendimo, o tiesiog tam, kad užsitikrintų jam įprastai lojalių grupių lojalumą prieš rinkimus ir įkalbėtų tokiu būdu ateiti prie balsadėžių, juk nepatenkintų Maskvos ir kitų miestų gyventojų nuomonę vargu ar sugebės pakeisti.
„Tai buvo priešrinkiminis pasirodymas. Labai tipiška rinkiminiams autoritariniams režimams, Putino tipo“, – BBC pasakojo politologas Georgijus Golosovas. Eksperto teigimu, V. Putinas tikslingai kreipėsi į savo ištikimiausią, sąžiningai vaikštantį į rinkimus skurdesnių ir turinčių vaikų gyventojų sluoksnį, nes žino, kad didmiesčių gyventojų nuomonės taip ar taip nepakeis.
Politologas: posūkis į neostalinizmą
Politologo Glebo Pavlovskio teigimu, V. Putinas yra suktas žmogus ir laukti iš jo staigių pokyčių reikia ateityje, „kai niekas nesitikės“.
„Iš esmės tai buvo nukreipta į rinkimus rugsėjį ir galimai kažkokiam suktam zigzagui. Todėl, kad Putinas yra suktas žmogus, jis mėgsta daryti staigius posūkius. Šiandien laukta itin griežtos kalbos, o ji atrodo vegetariška. O vėliau, kai visi lauks švelnios politikos tęstinumo, bus netikėta eskalacija“, – aiškino jis.
„Pirmasis įspūdis po tarptautinės politikos kalbos dalies – palengvėjimas“, – DW pripažino vokiečių politologas Fabianas Burkhardtas.
Pasak jo, turint omenyje „sukurtą grasinantį foną“, V. Putino kalba pasirodė iš pirmo žvilgsnio „taiki“. Tiesa, jis taip pat pridūrė, kad kalboje buvo ir labai „aiškus ir nedviprasmiškas grasinimas“, turėdamas omenyje „raudonas linijas, kurias nustatys pati Rusija“ ir „asimetrinį atsaką“.
Politologo iš Austrijos Gerhardo Mangotto teigimu, V. Putinas už šios „raudonos linijos“ sąvokos mato kaimyninių šalių bandymą įsitraukti į Vakarų aljansus ar kitokį bendradarbiavimą. „Tai liečia Ukrainą, Moldovą, Gruziją ir iki pat Centrinės Azijos“, – aiškino ekspertas. Jo manymu, savo pranešime V. Putinas patvirtino agresyvios užsienio politikos, kuri prasidėjo nuo karo Gruzijoje 2008-aisiais laikymąsi ir kuri numato „karinę reakciją“.
Pasak televizijoje „Dožd“ kalbėjusio politologo Kirilo Rogovo, Rusija susidūrė su nauja politine realija. „Tai mūsų politinio gyvenimo grąžinimas į neostalinizmą. Tai visiškai aiškiai stalinistinis modelis. Jis rodo grįžimą prie valstybinio teroro modelio, taikomo tiek išorėje, tiek ir viduje, prieš savo gyventojus“, – aiškino jis, taip pat akcentavęs, kad kalba buvo skirta „pensininkams, nes jaunimas jos nežiūri“.
