Po praėjusią savaitę įvykusio 7,8 balo žemės drebėjimo atsinaujino Turkijos ir jos istorinių varžovių, įskaitant Armėniją ir Graikiją, derybos.
Praėjusį savaitgalį nuo nelaimės nukentėjusiuose regionuose lankėsi Graikijos užsienio reikalų ministras, o trečiadienį į Ankarą atvyko Armėnijos diplomatijos vadovas.
Nuo 1991 metų, kai po Sovietų Sąjungos žlugimo Armėnija įgijo nepriklausomybę, kaimyninės šalys niekada nebuvo užmezgusios oficialių diplomatinių santykių.
Trečiadienį A. Mirzojanas „atvyko į Ankarą derybų su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlumi)“, naujienų agentūrai AFP sakė armėnų ministerijos atstovas spaudai Vahanas Hunanianas.
„Norėčiau dar kartą patvirtinti Armėnijos pasirengimą ir norą kurti taiką regione, ir ypač visiškai normalizuoti santykius su Turkija, užmegzti diplomatinius santykius ir visiškai atverti Armėnijos ir Turkijos sieną“, – teigė A. Mirzojanas.
M. Cavusoglu savo ruožtu sakė, kad Armėnija „ištiesė draugystės ranką mūsų žmonėms“, ir padėkojo Jerevanui už humanitarinę pagalbą.
Tai antrasis A. Mirzojano vizitas Turkijoje nuo 2022 metų kovo, kai jis surengė derybas su M. Cavusoglu Antalijoje vykusio diplomatinio forumo kuluaruose.
Šeštadienį pirmą kartą per 35 metus buvo atidarytas Armėnijos ir Turkijos sienos perėjimo punktas, kad per jį būtų galima pervežti humanitarinę pagalbą po regione įvykusio galingo žemės drebėjimo.
„Ministras Mirzojanas taip pat susitiks su Armėnijos gelbėtojais, kurie vykdo paieškos ir gelbėjimo operacijas nuo žemės drebėjimo nukentėjusiame Turkijos Adijamano mieste“, – teigė V. Hunanianas.
Armėnija atsiuntė 28 gelbėtojų komandą, kuri „nuo vasario 8 dienos labai sunkiai dirbo Adijamano“ provincijoje pietuose, sakė M. Cavusoglu ir pagyrė juos už mergaitės ir moters išgelbėjimą.
Turkijos ir Armėnijos ryšiai yra įtempti dėl Pirmojo pasaulinio karo laikų masinių armėnų žudynių Osmanų imperijoje, kurios, kaip tvirtina Jerevanas, prilygsta genocidui.
Kelios dešimtys šalių, įskaitant JAV, Prancūziją, Vokietiją ir Kanadą, pripažino armėnų žudynes genocidu.
Turkija ginčija tokią įvykių interpretaciją. Anot jos, aukų skaičius yra išpūstas, o dauguma žuvusiųjų buvo pilietinio karo aukos. Ankara tvirtina, kad apie 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.
Tačiau 2021 metų gruodį Armėnija ir Turkija paskyrė specialiuosius pasiuntinius, kad padėtų normalizuoti santykius. Tai įvyko praėjus metams po to, kai Armėnija pralaimėjo Turkijos sąjungininkui Azerbaidžanui karą dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.
2022 metų vasarį Turkija ir Armėnija atnaujino pirmuosius komercinius skrydžius po dvejų metų.
Nuo 1993-iųjų abiejų šalių sausumos siena yra uždaryta, todėl sunkvežimiams tenka vykti per Sakartvelą arba Iraną.
