„Chandrayaan-3“ sėkmingai minkštai nusileido Mėnulyje“, – savo būstinėje paskelbė Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO).
Ši žinia būstinėje sukėlė didelį džiaugsmą, o technikai ją pasveikino audringais aplodismentais.
Indija tapo pirmąja šalimi, nuleidusia tyrimų aparatą šiame mažai ištirtame ašigalyje.
Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai tame pačiame regione sudužo Rusijos zondas.
Indijos premjeras Narendra Modi sakė, kad tai istorinė diena šaliai.
„Istorinė diena Indijos kosmoso sektoriui“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“.
„Ši sėkmė priklauso visai žmonijai“
„Šia džiugia proga norėčiau kreiptis į viso pasaulio žmones“, – sakė N. Modi iš Pietų Afrikoje vykstančio BRICS šalių aukščiausiojo lygio susitikimo kuluarų.
„Sėkminga Indijos misija į Mėnulį nėra vien Indijos reikalas, – pridūrė jis. – Ši sėkmė priklauso visai žmonijai.“
Misija „Chandrayaan-3“ prikaustė visuomenės dėmesį nuo pat starto prieš beveik šešias savaites tūkstančių džiūgaujančių žiūrovų akivaizdoje.
Politikai, norėdami palinkėti sėkmės, rengė hinduistines maldos apeigas, o moksleiviai paskutines nusileidimo akimirkas stebėjo per tiesiogines transliacijas klasėse.
Naujausias bandymas nusileisti Mėnulyje yra istorinis momentas daugiausiai gyventojų turinčiai pasaulio valstybei, jai sparčiai artėjant prie pasaulinių kosmoso galybių nustatytų orientyrų.
„Chandrayaan-3“, kurio pavadinimas sanskrito kalba reiškia „Mėnulio vežimą“, nusileido netrukus po 18 val. Indijos (15 val. 30 min. Lietuvos) laiku netoli mažai tyrinėto Mėnulio pietinio ašigalio.
Indija prisijungė prie Jungtinių Valstijų, buvusios Sovietų Sąjungos ir Kinijos, kurioms pavyko nusileisti Mėnulyje.
„Indija siekia išsilaipinti Mėnulyje“, – trečiadienį skelbė „The Times of India“ pirmojo puslapio antraštė. „Mėnulio misijai atėjo D diena“, – rašė „Hindustan Times“.
Ankstesnis Indijos bandymas 2019 metais tai padaryti baigėsi nesėkme, o naujausias bandymas vyksta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai sudužo rusų modulis „Luna-25“.
Tačiau buvęs ISRO vadovas Kailasavadivoo Sivanas teigė, kad naujausios nuotraukos, kurias padarė modulis, rodo, kad paskutinis kelionės etapas gali būti sėkmingas.
„Tai suteikia vilčių, kad nusileidimo misiją įvykdysime be jokių kliūčių“, – pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė jis.
„Pasitikime savimi“
K. Sivanas pridūrė, kad Indijos kosmoso tyrimų organizacija po prieš ketverius metus įvykusios nesėkmės, kai mokslininkai prarado ryšį su ankstesniu Mėnulio moduliu likus kelioms akimirkoms iki numatyto nusileidimo, nemažai ką patobulino.
„Chandrayaan-3“ bus tvirtesnis, – sakė jis. – Mes pasitikime savimi ir tikimės, kad viskas vyks sklandžiai.“
Misija buvo pradėta beveik prieš šešias savaites stebint tūkstančiams žiūrovų, tačiau pasiruošimas misijai į Mėnulį truko kur kas ilgiau nei parengiamieji darbai „Apollo“ misijoms praėjusio amžiaus septintame ir aštuntame dešimtmečiais.
Indija naudoja daug mažesnio galingumo raketas, nei tuo metu naudojo Jungtinės Valstijos, todėl zondas turi kelis kartus apskrieti aplink Žemę, kad pakankamai įsibėgėtų ir galėtų pradėti mėnesį truksiančią misiją.
Erdvėlaivio nusileidimo modulis „Vikram“ praėjusią savaitę atsiskyrė nuo varomojo modulio ir nuo rugpjūčio 5 dienos, kai įskriejo į Mėnulio orbitą, siunčia Mėnulio paviršiaus vaizdus.
Likus dienai iki nusileidimo ISRO socialiniuose tinkluose pranešė, kad nusileidimas vyko pagal grafiką.
„Skrydis vyksta sklandžiai“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė agentūra.
Indija vykdo palyginti nedidelio biudžeto kosmoso programą, tačiau nuo 2008 metų, kai pirmą kartą pasiuntė zondą į Mėnulio orbitą, ji gerokai išaugo ir įgavo pagreitį.
Naujausios misijos kaina – 74,6 mln. dolerių (68,9 mln. eurų) – gerokai mažesnė nei kitų šalių, o tai liudija, kad Indija nelinkusi išlaidauti kosmoso inžinerijai.
Analitikai teigia, kad Indija gali išlaikyti mažas sąnaudas kopijuodama ir pritaikydama esamas kosmoso technologijas, taip pat turėdama daug aukštos kvalifikacijos inžinierių, kurie uždirba gerokai mažiau nei kolegos užsienyje.
2014 metais Indija tapo pirmąja Azijos šalimi, iškėlusia palydovą į orbitą aplink Marsą, o kitais metais planuoja paleisti trijų dienų pilotuojamą misiją aplink Žemės orbitą.
Buvęs ISRO vadovas K. Sivanas teigė, kad Indijos pastangos ištirti mažai tyrinėtą Mėnulio pietinį ašigalį bus be galo svarbus indėlis į mokslą.
