Monikia Petrulienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt
Trys istorikai, pristatę knygą apie tai, kaip skirtingais laikais buvo vertintas Žalgirio mūšis, išjudino istorijos visuomenę. Autoriai teigia, kad istorinis mūšis labai reikšmingu pradėtas vadinti tik sovietmečiu.
Eilės norinčiųjų gauti autografą nutįso prie istorikų – Dariaus Staliūno, Rimvydo Petrausko ir Dangiro Mačiulio – po naujosios knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ pristatymo.
Pilnutėlė Taikomosios dailės muziejaus salė, pasak knygos autorių, tik patvirtino jų iškeltas idėjas. Istorikai teigia, kad Žalgirio mūšio vertinimas visada kito priklausomai nuo politinio elito pageidavimų.
„Knygoje labai daug kalbama apie tai, kaip keitėsi lietuvių visuomenėje požiūris į Žalgirio mūšį. Mes bandome parodyti, kad atmintis apie Žalgirio mūšį egzistavo visą laiką, bet tokiu labai reikšmingu istoriniu įvykiu, kuris yra viena iš centrinių lietuvių atminties vietų, Žalgirio mūšis tapo tik sovietiniais metai. Jeigu tiksliau, tai maždaug nuo Antrojo pasaulinio karo metų“, – pasakoja knygos autorius dr. Darius Staliūnas.
Knygoje istorikai analizuoja, kaip požiūris į Žalgirio mūšį keitėsi visuose kraštuose, kuriems tas mūšis buvo svarbus: Baltarusijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje. Trys istorikai apžvelgia skirtingus laikotarpius nuo atminties formavimosi iškart po mūšio iki Sąjūdžio metų. Lietuvoje iki šiol nebūta tokio užmojo – Žalgirio mūšio vaizdinį ištirti plačiau, palyginti atminties tradicijas.
„Naujų siužetų ten yra labai daug. Pavyzdžiui, lietuvių visuomenėje tas požiūris į Žalgirio mūšį buvo toks gana dviprasmiškas: tą Žalgirio vaizdinį stipriai užgoždavo Vytauto kultas, bettarsi ir norėjosi jį švęsti, pavyzdžiui, jubiliejus, Žalgirio mūšio metines. Tačiau kartu buvo ir tam tikras netikrumas, nes iki pat Antrojo pasaulinio karo didžiausiu lietuvių priešu buvo lenkai“, – sako dr. D. Staliūnas.
