Didžiosios Britanijos premjerės Margaret Thatcher vyriausybė planavo apginti afganų sukilėlius nuo sovietų užkariavimų ir neleido sportininkų į Olimpines žaidynes, vykusias Maskvoje.
Didžioji Britanija išslaptino buvusios premjerės M. Thatcher vyriausybės archyvus, atskleisdama visas 1980-ųjų metų politinio proceso subtilybes, tiek šalies vidaus, tiek jos santykių su kitomis valstybėmis.
Viena įdomiausių ir labiausiai provokuojančių medžiagų tapo slaptos derybos tarp Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos dėl afganų sukilėlių palaikymo, kurie neva kentėjo nuo sovietų užkariavimų.
Daugelis tų sukilėlių, kuriuos žvalgybinės tarnybos rėmė finansiškai, vėliau tapo pasaulyje plačiai žinomos teroristinės grupuotės „Al Qaeda“ įkūrėjais.
Taip pat M. Thatcher bandė priešintis sovietiniam rėžimui, nusprendus boikotuoti 1980-ųjų Olimpines žaidynes Maskvoje. Pasisakydama prieš karą Afganistane, premjerė ragino britų sportininkus nevažiuoti į varžybas. Tačiau jos norai nebuvo įgyvendinti ir penki britų sportininkai iškovojo Britanijai aukso medalius.
Pagal slaptus dokumentus, „geležinė ledi“ nebuvo linkusi taikstytis ir ministrams nuolat tekdavo ieškoti kompromisų.
Su M. Thatcher buvo sunku spręsti kokius nors teritorinius ginčus. Gaudama pasiūlymų parduoti žemių, jis atsakydavo: „Niekada. Aš ne verslininkė“.
„Tai mūsų žemė, mūsų vanduo, mūsų žuvis“, – sakydavo ji savo valdininkams, kurie derėjosi dėl žuvininkystės zonų pardavimo. „Neatiduokite to, kas priklauso mums.“
„Greenpeace“ atstovus „geležinė ledi“ paskelbė anarchistais ir apkaltinto tuo, kad būtent jie stabdo branduolinės industrijos vystymąsi ir, galbūt, turi sąryšio su tarptautiniu šnipinėjimu.
1979 metais tapusi premjere, M. Thatcher iškart davė suprasti, kad Didžioji Britanija nesiruošia dalintis savo resursais tam, kad būtų vystoma Europos bendrijos ekonomika.
Primename, kad M. Thatcher savo pareigas ėjo nuo 1979 iki 1990 metų. Ji buvo pirmoji ir vienintelė moteris, užėmusi premjerės postą.
