Genetinė audinyje rasto gripo A tipo viruso analizė parodė, kad švelnesnės pirmosios bangos metu cirkuliuojančiame gripo viruse buvo esminių genetinių pokyčių, kurie pasireiškė žymiai katastrofiškesnės antrosios bangos metu. Panašu, kad kaip ir šiuo metu vykstančios COVID-19 pandemijos metu, viruso variantai (mutacijos) buvo didelė problema 1918-aisiais. Tačiau prieš šimtmetį žmonės neturėjo tinkamų mokslinių žinių, kad tai suprastų.
Tyrimas, kuris dar nebuvo peržiūrėtas kolegų, neseniai buvo paskelbtas archyve „bioRxiv“. Mokslininkams, vadovaujamiems komandos iš Roberto Kocho instituto, esančio Vokietijoje, pavyko ištirti trijų žmonių, mirusių per 1918 m. ispaniškojo gripo pandemiją, plaučių audinį.
Visuose trijuose mėginiuose nustatytas A gripo viruso H1N1 potipis. Tai yra gripo viruso atmaina, atsakinga už 1918 m. ispaniškojo gripo pandemiją ir kiaulių gripo protrūkį 2009–2010 m. Užkrėsti plaučių audiniai buvo paimti iš 17-metės mergaitės, kuri mirė nuo gripo sukeltos pneumonijos Miunchene 1918 m., ir iš dviejų Berlyne mirusių karių, kuriems buvo 17 ir 18 metų.
Priežastis, kodėl 1918 m. gripo pandemija nusinešė tiek daug gyvybų, yra ta, kad žuvo stebėtinai daug jaunų žmonių. Pažymėtina, kad komanda sugebėjo nustatyti visą viruso genomą, kuris buvo rastas jaunos moters iš Miuncheno plaučiuose, ir išgauti reikšmingas genomo dalis iš kitų dviejų mėginių.
Šis naujas tyrimas nėra pirmas kartas, kai mokslininkams pavyko atidžiai išnagrinėti viruso genomą, atsakingą už 1918 metų pandemiją. Dar šeštajame dešimtmetyje mokslininkai atrado moters, mirusios 1918 m. „ispaniškojo gripo“ pandemijos metu, kūną, užkonservuotą Aliaskos amžiname įšale. 1997 m. mokslininkams netgi pavyko išgauti pakankamai virusinės RNR, kad būtų nustatyta visa 1918 metų H1N1 atmainos seka. Šis genomas taip pat buvo naudojamas šiame naujame tyrime palyginimui.
Kadangi naujojo tyrimo metu buvo tiriami pirmosios pandemijos bangos metu atsiradę viruso genomai, mokslininkai galėjo surinkti keletą svarbių įžvalgų apie virusą, kai jis plito tarp pirmosios pandemijos bangos ir antrosios bangos, kuri buvo atsakinga už 80 procentų atvejų ir mirčių.
Svarbiausia, kad komandai pavyko įrodyti, jog antrosios bangos genomuose buvo mutacijų, kurios galėjo padėti virusui „apeiti“ žmogaus imuninę sistemą ir taip padaryti jį pavojingesnį. Pirmaisiais pandemijos mėnesiais virusas išmoko prisitaikyti, ir tai jam leido kur kas efektyviau užkrėsti žmones. Šis mutavęs viruso variantas gali paaiškinti, kodėl antrosios bangos metu mirė drastiškai daugiau žmonių.
Kaip pastebėjome pastaraisiais koronaviruso pandemijos mėnesiais, naujai mutavę viruso variantai turi tam tikrą sąsają su atvejų ir mirčių, užregistruotų 2020–2021 metais, skaičiaus padidėjimu. Nors istoriniai palyginimai visada turėtų būti vertinami atsargiai, akivaizdu, kad 1918 m. gripo pandemija ir COVID-19 pandemija turi daug panašių bruožų.
