Madridas savo ruožtu pasiryžęs imtis visų įmanomų priemonių šiam referendumui blokuoti.
Įstatymas dėl referendumo, kuriam kategoriškai nepritaria Madridas, buvo priimtas praėjus trims savaitėms po džihadistų atakų Katalonijos sostinėje Barselonoje ir dar viename pajūrio mieste. Per atakas žuvo 16 ir buvo sužeista daugiau kaip 120 žmonių.
„Valstybės ir tėvynės vienybės koncepcija ... neturi ateities šiuolaikinėje demokratinėje Europoje“, – trečiadienį vakare po parlamento balsavimo sakė Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas).
Deputatai įstatymo projektą priėmė nepaisydami vasarį paskelbto Ispanijos Konstitucinio Teismo verdikto, kad šis siūlomas teisės aktas yra nekonstitucinis.
Netrukus po įstatymo priėmimo C.Puigdemont'as ir kiti jo vyriausybės nariai, pademonstruodami vienybę Madrido grasinimų imtis teisinių veiksmų akivaizdoje, pasirašė įsaką, kuriuo šaukiamas referendumas.
Madridas referendumą laiko neteisėtu. Vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria (Soraja Saens de Santamarija) prieš įstatymo priėmimą sakė, kad vyriausybė paprašė Konstitucinio Teismo „niekiniais ir negaliojančiais“ paskelbti Katalonijos parlamento priimtus susitarimus.
Ji taip pat pasmerkė regiono asamblėjos susitarimą greitai, be didelių debatų balsuoti dėl šio įstatymo, ir pavadino tai „jėgos aktu“, būdingu „diktatoriškiems režimams“.
Tuo pačiu metu prokurorai paskelbė, kad sieks kriminalinių kaltinimų Katalonijos parlamento pirmininkei Carme Forcadell (Karmei Forkadel) ir kitiems Katalonijos pareigūnams, leidusiems balsuoti dėl referendumo įstatymo.
„Prarado visą teisėtumą“
Anksčiau C.Forcadell tviteryje nurodė paprašiusi, kad 12 Konstitucinio Teismo teisėjų būtų diskvalifikuoti, ir pavadino juos „dar viena valstybės, kuri prarado visą teisėtumą, tąsa“.
Daugumą Teismo teisėjų paskyrė parlamentarai iš premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) Liaudies partijos.
7,5 mln. gyventojų, savą kalbą ir kultūrą turintis Katalonijos regionas sukuria maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir turi reikšmingus įgaliojimus tokiais klausimais kaip švietimas ir sveikatos apsauga.
Tačiau Ispanijos ekonominės bėdos ir įsivaizdavimas, kad regionas sumoka daugiau mokesčių, nei gauna investicijų bei pervedimų iš Madrido, padėjo atsiskyrimo klausimą išstumti iš Katalonijos politikos paribio į centrinę sceną.
Separatistines nuotaikas pakurstė ir Konstitucinio Teismo 2010 metų sprendimas, kuriuo buvo panaikintos kai kurios 2006-ųjų autonomijos chartijos, suteikusios Katalonijai naujų galių, dalys.
Per 2015 metų rugsėjo rinkimus pirmą kartą absoliučią daugumą 135 vietų regiono parlamente gavo nepriklausomybės šalininkai. Po tų rinkimų suformuota vyriausybė pažadėjo pradėti atsiskyrimo nuo Ispanijos procesą.
M.Rajoy reagavo naujų investicijų Katalonijoje pažadu ir nuolat siųsdavo į regioną savo pavaduotoją, bet nesiėmė jokių reikšmingų reformų dėl galių padalijimo.
Apylygės stovyklos
Ispanijos nepriklausomybės judėjimų ekspertė iš Didžiosios Britanijos Astono universiteto Caroline Gray (Kerolain Grėj) sakė, kad Madridas būtų galėjęs nuslopinti kylančią separatizmo bangą, jei prieš kelerius metus būtų pasiūlęs Katalonijai naują finansinį susitarimą.
„Aš asmeniškai galvoju, kad jei praeityje būtų buvęs koks nors susitarimas, mes šiandien nebūtume čia“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
Visuomenės apklausos rodo, kad katalonai yra susiskirstę į dvi apylyges nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų stovyklas. Tačiau dauguma – daugiau kaip 70 proc. – nori referendumo, kad šis klausimas būtų išspręstas.
M.Rajoy kategoriškai atsisako leisti Katalonijai surengti plebiscitą, panašų į Škotijos 2014 metų referendumą dėl nepriklausomybės nuo Britanijos, kuriam Londonas pritarė ir per kurį nepriklausomybei buvo pasakyta „ne“.
M.Rajoy Liaudies partija ir Konstitucinis Teismas teigia, kad Ispanijos konstitucija neleidžia regionams vienašališkai spręsti dėl suvereniteto.
Katalonijos vyriausybė 2014 metais surengė simbolinį nepriklausomybės referendumą, per kurį daugiau kaip 80 proc. balsavusiųjų palaikė atsiskyrimą nuo Ispanijos. Tačiau tame referendume dalyvavo tik 2,3 mln. iš 5,4 mln. Katalonijos rinkėjų.
Ispanijos Audito teismas antradienį nusprendė, kad 11 buvusių Katalonijos pareigūnų, įskaitant buvusį regiono lyderį Arturą Masą, turi iki rugsėjo 25 dienos grąžinti valstybės lėšas, kurios buvo išleistos tam balsavimui surengti, – 5,1 mln. eurų.
