„Sparčiai augant ekonominiam nestabilumui ar net akivaizdžiam skurdui, egzistuojantį politinį modelį ištiko „teisėtumo krizė", – sako politikos mokslininkas iš Madrido Karloso III universiteto Pedro Chavesas.
Krizė galiausiai ims griauti pačią demokratiją, dpa agentūrai sakė P. Chavesas
Viena iš dabartinės politinės sistemos kritikių – Marija, 30-metė socialinė darbuotoja, kuri įsitikinusi, kad „politikai yra tik tam, kad iš mūsų vogtų“.
„Man nerūpi, ar jie socialistai ar konservatoriai, – visi jie vienodi. Dėl jų vykdomos politikos mūsų padėtis tik blogėja. Jie nieko neišmano apie paprastų žmonių sunkumus“, – sakė ji dpa.
Kaip rodo Sociologinių tyrimų centro (CIS) atlikta apklausa, tokia gyventojų nuomonė jau tapo įprasta visoje Ispanijoje, beveik 27 proc. šalies gyventojų politikus vadina „problema“.
Beveik 80 proc. ispanų pritaria tūkstančiams demonstrantų, kurie mėgino apsupti parlamento pastatą rugsėjo 25 dieną, rodo dienraščio „El Pais“ atlikta apklausa.
Demonstrantai kaltino ministrą pirmininką Mariano Rajoy nesilaikant pažadų ir ragino jį atsistatydinti. Dešimtys žmonių buvo sužeisti per susidūrimus su policija.
„Ispanijoje nuo pat 19-ojo amžiaus gyva stipri tradicija kritikuoti politikus, tačiau kritika dar niekada nebuvusi tokia audringa“, – sakė P. Chavesas.
Kritika daugiausia remiasi tuo, kad „politikai yra nepajėgūs vykdyti savo pareigų ir užtikrinti gyventojų gerovės“, aiškino jis.
M. Rajoy liberalios ekonomikos reformos ir biudžeto išlaidų mažinimas laikomos neefektyviomis priemonėmis, nes recesija gilėja, o nedarbas šalyje toliau auga (šiuo metu nedarbo lygis jau siekai beveik 25 proc.).
M. Rajoy ne tik sumažino biudžeto išlaidas sveikatos apsaugos, švietimo sektoriuose ir apkarpė bedarbio pašalpas, bet taip pat skyrė dešimtis milijardų eurų Ispanijos probleminiams bankams gelbėti. Tokia jo vykdoma politika sukėlė audringą Madrido gyventojų reakciją, į gatves plūstelėjo tūkstantinės minios protestuotojų.
„Politikai dirba tik bankininkams ir turtuoliams. Jie uždirba didžiules algas, kai tuo tarpu eiliniai žmonės vargsta“, – sakė Marija.
Anot P. Chaveso, M. Rajoy ekonomikos politika vadovaujasi Europos Sąjungos direktyvomis, ir tai skatina gyventojus manyti, kad vyriausybė tarnauja užsienio interesams.
Panašios tendencijos pastebimos ir kai kuriose kitose ES šalyse, sakė politikas, perspėdamas, kad jos gali stabdyti integracijos procesą.
Atlikta apklausa taip pat rodo, kad vis daugėja ispanų, kurie norėtų pakeisti 1978 m. konstituciją, nesutariama tik dėl to, kas turėtų būti joje keičiama. Vieni norėtų, kad rinkimų sistema būtų palankesnė smulkioms partijoms, tuo tarpu kiti siūlo sustiprinti Senato vaidmenį ar sukurti skaidresnę federalinę sistemą siekiant prislopinti separatizmo nuotaikas šiaurės rytų Katalonijoje.
Kaip rodo „El Pais“ atlikta apklausa, per 60 proc. ispanų baiminasi, kad artimiausiu metu atmosfera tik dar labiau kais, prasidės bankų boikotai, išpuoliai prieš prekybos centrus vykdant „Pamaitink vargšus“ akcijas.
Galiausiai laipsniškas demokratinės sistemos griovimas paskatins kurtis populistines, ultra dešiniąsias, ksenofobijos persunktas partijas, sakė P. Chavesas.
