Islandijos gamta, atrodo, nutarė savaip atkeršyti Europai ir pasauliui už tai, kad kai ši nedidelė, vos 320 tūkstančių gyventojų turinti geizerių ir ugnikalnių šalis 2008 m. buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto ribos, niekas jai neskubėjo padėti.
Bet tai, žinoma, humoras. Juk gamta nepavaldi žmonijai, o ši niekaip negali turėti lemiamos įtakos gamtos pokyčiams. Tai rodo ir beveik po 200 metų tylos vėl išsiveržęs vienas mažesniųjų Islandijos ugnikalnių, kurio pavadinimas gana sudėtingas – Eyjafjallajokull (dėl patogumo trumpinkime jį – Eyjaf).
Ta proga šiek tiek nukrypstant į šalį verta pridurti, kad islandai labai vertina savo kultūros ir kalbos išskirtinumą. Islandai didžiuojasi vikingų kilme ir islandų kalba, dar ypatinga ir tuo, kad neturi tarptautinių žodžių. Modernioji islandų kalba yra labai artima senajai skandinavų kalbai, kuria kalbėta vikingų laikais. Ji priklauso indoeuropiečių kalbų grupės šiaurės germanų atšakai, neturi ryškių nustatytų dialektų. Rašytinė islandų kalba nepakito nuo 13 amžiaus, todėl islandai supranta sakmes, sagas ir idas, rašytas prieš 800 metų (išsamiau apie islandų kalbos raidą).
Taigi, Eyjafo ugnikalnis (išvertus „Kalnų ledynų sala“), šeštas pagal dydį Islandijoje, yra už 200 km į rytus nuo Reikjaviko. Jo kūgis slypi po storu apie 100 kv. km ploto ledo sluoksniu. Vulkano aukštis tesiekia 1666 m, tačiau kraterio diametras – net 3–4 kilometrai.
Paskutinis ugnikalnio išsiveržimas prasidėjo 1821 m. gruodį ir baigėsi 1823 m. sausį, taigi, jis veikė ilgiau kaip metus. Mokslininkai yra nustatę, kad Eyjafas buvo išsiveržęs ir anksčiau – 920 ir 1612 m., tačiau tikslesnių duomenų apie tai nėra. Aktyvesnis yra kaimyninis Lakio (Lakagigar) ugnikalnis, kurio išsiveržimas 1783 m. yra laikomas vienu didžiausių pasaulyje. Tuomet storu pelenų sluoksniu buvo uždengti Islandijos ledynai ir ganyklos, žuvo apie pusę visų naminių gyvulių, sunaikintas beveik visas derlius. Per keletą mėnesių iš bado mirė 10 tūkst. islandų (apie 20 proc. tuometinių gyventojų).
Pelenų debesys nesisklaidė dvejus metus, ir tai lėmė tam tikrą atšalimą. Mokslininkai yra nustatę, kad vulkano pelenuose yra smulkių stiklo, mineralų dalelių, kurios atspindi Saulės spindulius, todėl patikimai užstoja šį dangaus šviesulį ir neleidžia šilumai sklisti į Žemę. Eyjafo išsiveržimas, anot klimatologų, taip pat gali atšaldyti Žemės paviršių, todėl tikėtina, kad keletą metų metinė jo temperatūra sumažės puse laipsnio. Bet taip įvyks, jeigu išsiveržimas truks ilgai...
Apie Eyjafo ugnikalnio suaktyvėjimą seismologai prakalbo dar pernai gruodį. Tada buvo užfiksuoti nedideli smūgiai po pačiu vulkano krateriu. Mokslininkai perspėjo, kad galimas didesnis išsiveržimas. Per tris žiemos mėnesius Žemės pluta šiame rajone pasislinko į pietus 4 cm, ir tai gana nemažai per tokį trumpą laiką. Šių metų kovą smūgiai atsinaujino. Kovo 21-ąją išsiveržė lava. Pro ledyno sluoksnį prasimušęs Žemės gilumos turinys virto pavojingais garais, kurie su vulkano pelenais kilo net į 11 km aukštį. Islandijos valdžia evakavo 500 aplinkinių kaimelių gyventojų (du trečdaliai jų susitelkę Reikjaviko rajone, o kitur gyvena nedidelė žmonių dalis). Ji nuogąstavo, kad vulkanas ištirpdys ledyną, ir vanduo užtvindys visą regioną. Tačiau netrukus gyventojams buvo leista grįžti namo, nes nuodingosios medžiagos kartu su pelenais kilo į didžiulį aukštį ir vietiniams grėsmės nebekėlė.
Užtat balandžio 14-ąją ugnikalnis jau ėmė grasinti visai Europai ir net Azijos šalims. Didžiuliai sieros dujų, garų ir pelenų debesys užtvindė milžiniškus plotus iki pat Uralo. Sutriko susisiekimas oro transportu. Kaip pranešė „USA Today“, sekmadienį 23-ose Europos šalyse 313-oje oro uostų buvo atšaukta 63 tūkst. reisų. Žmonės užstrigo toli svetimų valstybių oro uostuose, įmonės negavo reikalingų krovinių, gedo nepristatyti maisto produktai, ėmė strigti verslas. Europos ekonomika, ir šiaip smukusi dėl pasaulinės krizės, patiria vis didesnių nuostolių. Oro kompanijos – pirmosios aukos. Jų asociacija „ACI Europe“ apskaičiavo, kad per 5 vulkano aktyvumo dienas Europos oro uostai prarado 183 mln. dolerių. Pasaulio oro transporto kompanijų nuostoliai jau siekia 250 mln. dolerių. Nukenčia ir turizmo kompanijos. „Kiekvieną dieną padėtis vis labiau komplikuojasi, – pažymi žurnale „Time“ Londono brokerių kompanijos analitikas Howardas Wildonas, – ir kažkoks nuošalus vulkanas smarkiai paveiks pasaulio verslą ir ekonomiką.“
Italų „La Repubblica“ mano, kad nuostoliai bus kur kas didesni negu tie, kurių atnešė teroro išpuoliai Amerikoje 2001-ųjų rugsėjo 11 dieną. „Jeigu pelenai ir toliau temdys Europos dangų, ekonomika patirs po 10 mlrd. dolerių nuostolių per savaitę“, – mano tyrimų ir analizės instituto „Chathman House“ vadovė Vanessa Rossi. Jos nuomone, nukritusios pajamos keleivių pervežimo ir turizmo sektoriuose 1–2 proc. sumažins bendruosius Europos augimo rodiklius.
Tokiais atvejais klausiama: ką daryti?
Oro kompanijos spaudžia seismologus ir valdžią, kad ši liberaliau žiūrėtų į lėktuvų skrydžių draudimus. Oro bendrovės priklauso nuo didžiųjų pramonės ir prekybos korporacijų, taip pat nuo naftos verslo. Atšaukti skrydžiai joms atneša didžiulių nuostolių, jų nekompensuoja net palyginti pigesni pervežimai žemės ir vandens transportu. Prancūzijos naujienų agentūra RFI pranešė, kad, nelaukdamos, kol neva nuo ketvirtadienio pasikeitusios Atlanto oro srovės išsklaidys pelenų debesį, oro bendrovės KLM ir „Lufthansa“ atliko bandomuosius tiriamuosius skrydžius be keleivių į ugnikalnio debesų zonas. Jų išvada: pelenai nepadarys žalos lėktuvams. Bandomieji skrydžiai tęsiami, o nuo antradienio kai kurios Europos oro kompanijos atnaujina pervežimus. Tačiau iš Reikjaviko ateina nauji pranešimai: Eyjafo ugnikalnis vėl išmetė dujų, lavos ir pelenų porciją. Tiesa, ji nepakyla taip aukštai, todėl gali būti, kad jau šią savaitę Europos oro pervežimų rinka atsigaus.
Straipsnio pradžioje su humoru sakėme, kad tai, ko gero, islandų kerštas Europai už abejingumą jų finansinei katastrofai.
Beje, visi juokai gimsta ne tuščioje vietoje. Verta prisiminti, kad, prasidėjus pasaulio ekonominei krizei, Europoje labiausiai jos paveikta Islandija priėmė 5 mlrd. JAV dolerių paramą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Islandija tapo pirmąja nuo 1976-ųjų Vakarų šalimi, gavusia tokią didelę finansinę pagalbą. O juk 2007 metais pagal vienam gyventojui tenkantį BVP rodiklį ji buvo penkta turtingiausia pasaulio valstybė, tačiau prasidėjus krizei priartėjo prie bankroto ir buvo priversta gelbėti tris bankrutuojančius vietos bankus. Islandija nukentėjo nuo ekonominės krizės bene labiausiai, nes jos visa ekonomika veikė kaip didelės rizikos draudimo fondai. Islandijos kronos vertė 2008 m. smuko kone perpus, o skolinimosi galimybių iš užsienio bankų beveik nebeliko. Ypač daug įsipareigojimų Reikjavikas turėjo Didžiajai Britanijai ir Olandijai. Islandija iš TVF norėjo gauti dar 1,8 mlrd. eurų paskolą, tačiau paraiška nebuvo patenkinta, ir Islandijos ekonomikos ministerija paskelbė nieko gera nežadančią prognozę, kad tokiu atveju šalies ekonomika smuks ne 2 proc., kaip buvo prognozuota, o 5 procentais.
2008 m. nacionalizavusi du bankus (pavyzdžiui, „Landsbanki“) Islandija jų įsipareigojimus perkėlė ant mokesčių mokėtojų pečių. Jie sudarė 3,8 mlrd. eurų, arba 40 proc. šalies BVP, rašo „USA Today“. Vadinasi, kiekvienam mažos šalies gyventojui teko po 16 500 dolerių skolos, kurią jis išmokėti turės per 14 metų...
Beje, tai komplikavo Islandijos priėmimą į ES. Altingas (parlamentas) jau balsavo už priėmimą į Bendriją. Jeigu ES valstybės paraiškai pritars, Islandijoje vyks referendumas, ir šalis kokiais 2012 m. jau būtų galėjusi tapti visateise 28-ąja Bendrijos nare...
Jeigu ne tas nelemtas ugnikalnis! Jeigu ne tos problemos, kurias Islandijos gamta sukūrė 495 milijonams ES gyventojų ir dar maždaug tiek pat likusios Europos, Azijos, viso pasaulio žmonių. Ne be pagrindo „The Washington Post“ rašė, kad gamta Europą nubloškė šimtmečiu atgal. Ir dar skaudu, kad, kaip sakoma, prieš vėją nepapūsi. Ypač jei tas vėjas sėja tragedijos sėklą – juodus žudančius pelenus...
Česlovas Iškauskas
politikos apžvalgininkas
