Islandijos gyventojai nubaudė dešiniuosius, kuriuos laiko atsakingais už visą šalį ištikusį bankrotą, ir po daugybės metų pirmą kartą išsirinko kairiųjų valdžią.
Islandijos laikinoji kairiųjų vyriausybė didžiule persvara laimėjo šeštadienio pirmalaikius visuotinius rinkimus. Proeuropietiška Socialdemokratų partija, kuriai vadovauja premjerė Johanna Sigurdardottir, laimėjo 29,8 proc., o jos mažesnioji koalicijos partnerė Kairysis žaliųjų judėjimas - 21,7 proc. balsų.
Tai reiškia, kad valdančioji koalicija iškovojo absoliučią daugumą - 51,5 proc. balsų. Anksčiau kairieji niekada nebuvo pasiekę tokio rezultato.
Konservatyvi Nepriklausomybės partija, valdžiusi 18 metų iki atsistatydinimo sausio mėnesį, kai vyko didžiuliai protestai dėl finansų krizės, surinko vos 23,7 proc. balsų - prasčiausias rezultatas per visą istoriją. "Šį kartą pralaimėjome, bet vėliau vėl laimėsime", - vis tiek sakė partijos lyderis Bjarni Benediktssonas.
Krizė dar nesibaigė
Kai pernai rugsėjį kilo pasaulinė finansų krizė, anksčiau klestėjusi Islandija, kuriai gerovės pavydėjo kitos Europos šalys, dėl pernelyg išsiplėtusio finansų sektoriaus atsidūrė prie bankroto slenksčio. Islandijos krona katastrofiškai smuko - 44 proc., o vyriausybė buvo priversta perimti trijų didžiausių bankų kontrolę.
Islandijos centrinis bankas prognozuoja, kad iki šių metų pabaigos nedarbo, kurio iki krizės šalyje faktiškai nebuvo, lygis pasieks 10 procentų. Islandijos ekonomika mažės taip pat 10 proc., namų ūkio vartojimas kris iki 24,1 proc., infliacija šiuo metu yra maždaug 15 procentų.
Islandijos vyriausybė buvo pirmoji, žlugusi dėl pasaulinės finansų krizės. Per protestus prieš ją žmonės ėjo į gatves daužydami puodus ir keptuves, tad tie kelis mėnesius trukę protestai buvo pavadinti virtuvine revoliucija.
Nuo vasario pradžios Islandiją valdė laikinoji kairiosios pakraipos vyriausybė. Lapkritį Islandija gavo 2,1 mlrd. dolerių finansinę pagalbą iš Tarptautinio valiutos fondo, o dabar jau pasirodė tam tikrų pirmųjų atsigavimo ženklų.
Premjerės tikslas - ES ir euras
Ekonomikos krizė išprovokavo Islandijoje diskusijas, ar šaliai reikia stoti į Europos Sąjungą (ES). Šio žingsnio šalininkai teigia, kad narystė apsaugotų 320 tūkst. gyventojų turinčią salą. Socialdemokratai pasisako už prisijungimą prie ES, o Kairiųjų ir žaliųjų judėjimas nepritaria, nes nori apsaugoti Islandijos žuvininkystės ūkį nuo Briuselio direktyvų.
Homoseksualumo neslepianti 66 metų J.Sigurdardottir, kuri laikoma viena kompetentingiausių šalies politikių ir garsėja nenuilstama kova už socialinius reikalus, jai pelniusia pravardę Šventoji Joana, per rinkimų kampaniją neslėpė savo politinių tikslų - kad Islandija kiek įmanoma greičiau įstotų į ES ir per 4 metus įsivestų eurą.
J.Sigurdardottir yra pirmoji moteris Islandijos premjerė, ji prie vyriausybės vairo stojo vasario 1 dieną. Liekna, baltais plaukais, nešiojanti akinius auksiniais rėmeliais politikė labai populiari visuomenėje - nuo 2007 metų viešosios nuomonės apklausose ji ne kartą buvo įvardyta kaip populiariausia ministrė.
Apžvalgininkai negali tiksliai pasakyti, kodėl visuomenė premjere taip pasitiki: ji nėra labai gera oratorė, bet patinka žmonėms dėl savo nuoširdumo ir patikimumo.
