Naif Al-Mutawa, psichologas, atstovaujantis organizacijai TED, su CNN skaitytojais pasidalijo mintimis apie savo sukurtus komiksų herojus ir islamą šiandien.
Prieš 15 metų aš išėjau iš mečetės tyliai protestuodamas prieš imamo pamokslą. Lauke tvyrojęs dykumos karštis nebūtų galėjęs varžytis su ugninga pamokslo kalba. Imamas keikė islamo išorės priešus ir nuodėmingus musulmonus.
Po kiekvieno nusikalstamo teiginio suskambėdavo tikinčiųjų pritariamas „amen“. Deja, kai kurie šiems teiginiams pritarė iš visos širdies. Kiti teiginiams pritarė automatiškai, į mečetę jie atėjo tik tam, kad atliktų pareigą. Treti atėjo siekdami atpirkti savo nuodėmes, taip juk patogiau, ši logika atsirado dar anksčiau už islamą ir jau kituose tikėjimuose ši idėja buvo parduodama kaip „kelias į rojų.“
Šis pamokslas nebuvo pirmasis kartas, kai girdėjau baimės ir neapykantos sąvokas naudojamas savo religijos vardu, tačiau tą kartą viskas buvo kitaip. Tądien aš pasijaučiau bendrininku. Aš pasiekiau tą tašką, kai mano meilė religijai nustelbė mano sėdėjimą ir tylėjimą. Išeidamas žiūrėjau į imamą norėdamas, kad jis suprastų, kad bent vienas žmogus nebepriims jo keršto recepto.
Islamas ir krikščionybė gimė kaimynystėje, religijas skiria vos 600 metų.
Krikščionybė pasirodė tada, kai žiaurūs valdytojai savo žmonių jau ir taip sunkius gyvenimus pavertė beveik neįmanomais. Žmonės atsiliepė į Jėzaus žinią, taip, kaip po 600 metų jie atsiliepė į Mahometo kvietimą. Abi religijos neturtingiesiems pasiuntė paprastą žinią – gyvenk pagal taisykles ir vėliau būsi apdovanotas.
Islamas kūrėsi tuo metu, kai vyko atviros kovos tarp to, kas buvo vadinama Arabija, ir Romos Bizantijos imperijos. Tai buvo religija, skirta norintiesiems tikėti, ją toliau skatino XI a. ir XII a. kryžiaus žygiai, viduramžių ir popiežiaus bei ispanų inkvizicijos.
Dauguma imamų dar ir šiandien savo pamoksluose pasitelkia VII a. retoriką, neatsižvelgdami į šiuolaikines realijas. Priešingai nei Jėzus ar Mahometas, jie nesiūlo ateities malonių mainais už teisingą gyvenimą, jie siūlo apdovanojimus tiems, kurie imsis genocidą primenančių veiksmų prieš jų įvardintus mūsų priešus. Jie nebenori paskutiniojo teismo palikti Alachui, vietoj to jie save laiko tarsi žemesnio rango teismu.
Šiuo metu minimas ramadanas, mėnuo, kai pasninkaujama nuo aušros iki sutemų, tai turi išmokyti musulmonus kantrybės, kuklumo, dvasingumo. Šį mėnesį mečetėse susirinks daugiau nei milijardas musulmonų.
Atėjo laikas, kai mes visi turime prisiimti atsakomybę už tai, ką girdės mūsų vaikai. Jei leisime riboto mąstymo žmonėms skatinti baimę ir neapykantą religijos vardu, mes leisime jiems „užhipnotizuoti“ dar vieną kartą. Kaip penkių sūnų tėvas, aš rūpinuosi tuo, kas bus jų autoritetais. Man neramu, nes visur aplink, net ir savo tolimesnių giminaičių šeimose, matau naudojimąsi religija. Kaip psichologas, aš jaudinuosi dėl pasaulio apskritai, bet konkrečiai jaudinuos dėl to, kaip žmonės save vertina mano pasaulyje. Aš esu diplomuotas psichologas, mano licencija išduota Niujorko valstijoje, dirbau su specialia ligoninės programa, kuri skirta išgyvenusiems politinius kankinimus. Aš daug kartų susidūriau su atvejais, kai žmonės užauga idealizuodami savo lyderius, o galiausiai patiria savo lyderių kankinimus. Kankinimas yra pakankamai baisus dalykas, bet, jei tave kankina tavo paties herojus, tai gali tave smarkiai sužlugdyti.
Aš palikau ligoninę, ėmiau studijuoti verslo mokykloje ir pradėjau leisti komiksų serijas pavadintas „The 99“. Skaičius 99 žymi 99 Alacho savybes paminėtas Korane, tokias kaip dosnumas, pasigailėjimas, įžvalga ir išmintis.
Praėjus pusantro tūkstančio metų po Kristaus gimimo, žmonės, atstovaujantys katalikų bažnyčią, į musulmonų ir žydų gerkles paleido karštą šviną, norėdami juos priversti priimti Kristų kaip jų išganytoją. Praėjus 1400 metų po to, kai archangelas Gabrielius perdavė Dievo žodį Mahometui, maža grupė musulmonų naudoja kulkų šviną siekdama pražudyti nesuskaičiuojamą kiekį žmonių, neapibūdinamo įžeidimo islamo vardui metu. Šiandien, pasitelkdamas šį komiksą, išdidus musulmonas naudoja pieštuko šviną, kad apgintų savo poziciją. Visų labui aš tikiuosi, kad plunksna yra galingesnė už kardą.
