Rusijos vienybės vizija ilgą laiką rėmėsi tikėjimu bendra kultūra bei imperine karine galia. Tačiau ekonominė krizė vis sparčiau stumia didžiules Tolimųjų Rytų teritorijas tolyn nuo Maskvos, o jų politinę ateitį gaubia nežinia.
Žydų autonominė sritis Rusijos Tolimuosiuose Rytuose niekada nepriklausė žydams ir niekada nebuvo išties autonominė. Daugelio užmirštas ir menkai prižiūrimas Kremliaus, šis Stalino fantazijos vaisius darosi vis artimesnis kitoje Amūro upės pusėje plytinčiai Kinijai. Srityje mažėja bendras gyventojų skaičius, tačiau sparčiai daugėja kinų imigrantų. Tolimosios Maskvos elito įgeidžiai čia vaidina vis mažesnį vaidmenį, o kai kurie naktiniai klubai per daug nesislapstydami diskriminuoja etninius rusus - jiems durys taip ir lieka užvertos.
Kur keliauja pinigai.
Šių metų vasario pabaigoje Maskvos pareigūnai pradėjo oficialų tyrimą dėl Žydų autonominės srities lėšų panaudojimo. Kremliaus sunkiai tvardomo pykčio priežastis - įtarimai, kad Birobidžano pareigūnai "centro" siunčiamais pinigais aktyviai remia regione įsitvirtinusį Kinijos verslą. Darbštūs kinų ūkininkai, subsidijuojami regiono valdžios, Rusijos teritorijoje augina žemės ūkio produkciją, kurią vėliau veža parduoti į tikrąją gimtinę. Kinai taip pat kasa Rusijos auksą ir eksportuoja jį į Kiniją, kaip įtariama, dažnai apskritai nemokėdami jokių mokesčių.
Žydų autonominė sritis - pirmasis regionas, sukėlęs rimtą Maskvos susirūpinimą dėl federalinių lėšų panaudojimo. Pagal Rusijoje galiojančią tvarką federacijos subjektai yra visiškai priklausomi nuo Maskvos vykdomo lėšų paskirstymo. Regionai privalo perduoti Maskvos pareigūnams beveik visas surinktas lėšas, o tada laukti jų malonės jas iš naujo perskirstant. Faktiškai tai reiškia, jog vieniems regionams dirbtinai sudaromos sąlygos klestėti, o kai kurie kiti beveik nieko negauna iš savo žemės gelmėse slypinčių turtų.
Leidinio "Eurasia Daily Monitor" apžvalgininko Jurijaus Zacharovičiaus teigimu, Žydų autonominės srities pavyzdys rodo, kad pasaulinė finansų krizė verčia vargingiausiai gyvenančius Rusijos regionus griebtis užslėpto maišto prieš Kremliaus finansų politiką. Vis dažniau surinktus pinigus stengiamasi nukreipti į užsienį, turint vieną tikslą - kad jų negautų Maskvos biurokratai. Ypač toli šioje srityje pažengė Rusijos Tolimieji Rytai, kurių ekonomika vis labiau orientuojasi į kaimynystėje augančias Kinijos ar Pietų Korėjos rinkas, o ne labai nutolusią europinę šalies dalį.
Apgaulinga ramybė
Maskvos pareigūnams perspektyva ekonomiškai, o vėliau ir politiškai netekti Tolimųjų Rytų bei Sibiro, regis, kol kas nedaro didesnio įspūdžio. Specialistų vertinimu, šiandieninės Rusijos širdyje vis dar vyrauja įsitikinimas, jog bet kurį separatistinį proveržį galima nuslopinti panaudojus karinę jėgą. Taip iki šiol bandoma padaryti Šiaurės Kaukaze, taip esą galima būtų pasielgti ir kur nors Ramiojo vandenyno pakrantėje. Dar ne taip seniai klestėjęs Sibiras, pasak buvusio liberalaus Dūmos deputato iš Altajaus krašto Vladimiro Ryžkovo, dabar yra paliktas likimo valiai ir pamažu virsta "mirštančia teritorija".
Maskva vis dar nesiryžta suteikti regionams didesnės finansinės nepriklausomybės, galbūt visai pagrįstai baimindamasi, jog šitaip sustiprintų įtakingų vietos "vadukų" ambicijas. Tačiau stipriausi regionai jau dabar rengiasi galimoms permainoms. Vasario mėnesį turtingos deimantų Sachos-Jakutijos respublikos parlamento nariai patvirtino neketinantys atsisakyti regiono Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad suverenitetas čia pirmiausia priklauso Jakutijos, o ne visos Rusijos žmonėms.
Netgi Rusijos premjerui Vladimirui Putinui lojalūs "rusiškų" regionų vadovai vis dažniau ima burnoti prieš federalinės valdžios siūlomus "nacionalinius projektus", kurie esą turėtų modernizuoti visą šalį, tačiau negauna deramo Kremliaus finansavimo. Lietuvos kaimynės, Kaliningrado srities, gubernatorius Georgijus Bosas neseniai kreipėsi į Kremlių, prašydamas "padidinti regionų nepriklausomybę", kad šie galėtų sėkmingiau kovoti su pasaulinės krizės pasekmėmis.
V.Putino ir prezidento Dmitrijaus Medvedevo tandemas kol kas lieka kurčias tokiems skundams. Vis dėlto tai, kad prasidėjus krizei pirmieji Rusijoje rimti socialiniai neramumai kilo mieste simbolišku pavadinimu Vladivostokas ("Valdyk Rytus"), ko gero, turėtų kelti jiems nerimą. Kad ir kaip žiūrėsi, viskas prasidėjo nuo naudotų japoniškų automobilių antplūdžio.
