Išsiliejimas prasidėjo gruodžio 15 dieną, kai du pasenę Rusijos tanklaiviai pateko į audrą prie Kerčės sąsiaurio, jungiančio okupuotą Krymą su pietų Rusija.
Vienas iš jų nuskendo, o kitas užplaukė ant seklumos ir į aplinkinius vandenis ištekėjo, institucijų skaičiavimais, apie 2,4 tūkst. tonų mazuto.
Rusijos centras „Delfa“, gelbstintis ir reabilituojantis delfinus, teigė, kad po incidento užregistravo 61 žuvusį banginį, iš kurių 32 greičiausiai žuvo dėl išsiliejimo.
Banginių infrabūriui priklauso tokie gyvūnai kaip banginiai, delfinai ir jūrų kiaulės.
„Sprendžiant iš kūnų būklės, greičiausiai didžioji dalis šių banginių nugaišo per pirmąsias 10 dienų po nelaimės“, – teigė ji.
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija sekmadienį sakė, kad stengiasi likviduoti incidento padarinius, tačiau stiprus vėjas ir bangos atnešė naftą į kai kuriuos paplūdimius.
„Daugiau kaip 68 kilometrai pakrantės buvo išvalyti“, – teigė ji.
Šimtai savanorių buvo pasitelkti surinkti užterštą dirvožemį iš paplūdimių okupuotame Kryme ir palei pietinę Rusijos pakrantę.
Rusijos valdžios institucijos teigia, kad mazutą ypač sunku išvalyti.
Praėjusį mėnesį Rusijos mokslininkai kritikavo valymo darbus, teigdami, kad savanoriai neturi tinkamos įrangos.
Ukraina naftos išsiliejimą pavadino „didžiausiu Juodosios jūros regione XXI amžiuje“ ir apkaltino Maskvą naudojant atšiaurioms žiemos sąlygoms nepritaikytus laivus.
Rusija, siekdama apeiti jai taikomas Vakarų šalių sankcijas, pradėjo naudotis vadinamuoju „šešėliniu laivynu“, kurį sudaro daugiausia seni tanklaiviai, kad galėtų eksportuoti savo naftą visame pasaulyje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
