Formali priežastis atsidurti Maskvos „Lefortovo“ kalėjime: dėl vestuvių metu „atskleistos valstybinės paslapties“. Paviešinus vestuvines nuotraukas tariamai buvo atskleista rusų kontržvalgybininko tapatybė.
Įtariamosios artimųjų teigimu, iš pradžių ji, o netrukus ir jos vyras Konstantinas Antonecas, buvo sulaikyti 2018-ųjų vasarą Kaliningrade ir išskraidinti į Maskvą. Rusijos teisėsauga įtaria, kad pora tyčia perdavė duomenis apie žvalgybininką Latvijos spec. tarnyboms. Jiems abiems gresia kalėjimas iki 20 metų.
„Dožd“ šaltinių teigimu, rusė 2015-aisiais buvo deportuota iš Lietuvos.
Vestuvinės nuotraukos su slaptu agentu
Politologė, Baltijos kultūrų dialogo centro vadovė (ji taip pat buvo D. Medvedevo 2010-aisiais įkurto „Gorčakovo draugų klubo fondo“ ekspertė) Antonina Zimina ir jos vyras sulaukė Rusijos teisėsaugos kaltinimų dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) agento tapatybės atskleidimo. Kontržvalgybininkas 2015-aisiais apsilankė jų vestuvėse Kaliningrade ir buvo užfiksuotas šventės nuotraukose, kurios vėliau pateko į viešumą, rašoma „Kommersant“.
Leidinio šaltinių teigimu, sutuoktiniams yra pateikti kaltinimai dėl valstybės išdavystės. Jie yra kaltinami atskleidę Kaliningrado FST operatyvinio darbuotojo Maksimo tapatybę Latvijos žvalgybininkams.
Suimtieji savo kaltės nepripažįsta, o jų artimieji pasakoja, kad minimas saugumietis – buvęs A. Ziminos kursiokas, – prieš penkerius metus kaltinamiesiems pats dalijo savo vizitines korteles, fotografavosi su svečiais ir neslėpė to, kad priklauso spec. tarnyboms.
2015-ųjų istorija: užteko paviešinti vestuvių nuotraukas
Moters tėvas Konstantinas Ziminas pasakojo, kad viskas prasidėjo 2015-ųjų balandį, kuomet jo dukra ištekėjo už teisininko iš Maskvos Konstantino Antoneco. Rusijos FST pareigūnas taip pat buvo vestuvių kviestinių svečių sąraše.
Anot K. Zimino, vartodamas alkoholį prie švenčių stalo, jis ne tik pats noriai pasakojo, kur dirba, bet ir dalijo savo vizitines korteles svečiams, kartu fotografavosi. Šventėje dalyvavo ir nuotakos giminės iš Lietuvos, kolegos iš darbo.
„Niekas ir negalvojo, kad čia kažkoks nusikaltimas, nes Maksimas savo darbovietės nepateikė kaip kažkokios paslapties“, – „Kommersant“ pasakojo K. Ziminas.
Po to fotografijos ir vaizdo įrašas iš vestuvių, kuriuose buvo matomas ir rusų žvalgybininkas, buvo paviešinti socialiniuose tinkluose. Vėliau „kažkokiu būdu“ ši informacija atsidūrė vienos iš Baltijos šalių televizijų naujienų siužete. Tuomet Rusijos FST iškėlė baudžiamąją bylą.
Kaltinamosios tėvas tvirtina, kad pats saugumietis net nėra byloje įrašytas kaip liudininkas. K. Zimino teigimu, Rusijos teisėsauga nieko iš vestuvių svečių net neapklausė.
A. Ziminos vyras Konstantinas Antonecas 2015-2016 metais dirbo teisininku Kaliningrado srities savivaldoje, o prieš suėmimą – teikė teisines paslaugas Maskvoje. Nė vienas iš suimtųjų neturėjo tiesioginės prieigos prie jautrios valstybinės informacijos, savo kaltės sutuoktiniai nepripažįsta.
Išsiuntė iš Lietuvos
2015-aisiais A. Zimina buvo sulaikyta Vilniuje ir deportuota į Rusiją, „Dodž“ papasakojo jos pažįstamas, Klaipėdos jaunimo asociacijos „Juvenis“ vadovas Aleksejus Greičius.
Su pačia A. Zimina jis susipažino Gorčakovo fondo organizuojamoje konferencijoje „Balkanų dialogas“. Vėliau, jo teigimu, ji atvyko į Lietuvą kaip organizacijos atstovė, kad pristatytų jos veiklą.
Po Vilniuje vykusio tarptautinio forumo „Nacionalinių mažumų indentitetas Baltijos šalyse“, kuriame dalyvavo Gončarovo fondo ir Rusijos ambasados darbuotojai, policija sustabdė vieną iš svečių automobilių ir palydėjo į nuovadą, rašoma „Dožd“. Pasak portalo pašnekovo, tarp sulaikytųjų buvo ir A. Zimina, kuriai vėliau teko priverstinai palikti šalį.
Šią istoriją „Dožd“ patvirtino ir kita A. Ziminos pažįstama, pageidavusi likti anonime.
„Žinau, kad lietuviai uždraudė jai atvykti, laikydami Rusijos agente ir panašiai, jie ten iš esmės alergiški bet kam iš Rusijos pusės“, – tvirtino ji.
Kitas „Dožd“ pašnekovas, prisistatęs A. Ziminos draugu, pasakojo, kad ji Lietuvoje lankėsi ne tik darbo reikalais: jo teigimu, ten gyvena jos artimieji. Apie tai, kad jai draudžiama atvykti į šalį, A. Zimina tariamai sužinojo 2017-ais, kuomet jos neįleido pasieniečiai Vilniaus oro uoste.
Kalbinto draugo teigimu, ją galėjo „pakišti Vakarų spec. tarnybos“. Vyro teigimu, 2018-ųjų pradžioje moteris jam pasakojo, kad lietuvių saugumo atstovai jai skambino į rusišką numerį ir pažadėjo sutvarkyti įvažiavimo į šalį reikalus, mainais į bendradarbiavimą, o ji tariamai atsisakė.
Fondas Lietuvos žvalgybai kėlė įtarimų
Gorčakovo fondas, iš kurio organizuojamo renginio Lietuvoje buvo išgabenta A. Zimina, Lietuvos žvalgybai buvo įtartinas dar 2015 metais, tuomet šis fondas buvo įvardytas, kaip "minkštosios galios įrankis", naudojamas informacijai skleisti ir duomenims rinkti.
Šiuo fondu nepasitikėjo ir Ukrainos, bei Estijos specialiosios tarnybos. Nuo 2015 metų pradžios fondo veikla Ukrainoje oficialiai uždrausta: Ukrainos saugumas jo darbuotojus kaltina vykdžius antivyriausybinę propagandos kampaniją.
Latvijoje taip pat kalbėta apie Gorčiakovo fondo ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Latvija du garsius rusų propagandistus Modestą Kolerovą ir Igorį Pavlovskį paskelbė nepageidaujamais asmenimis, jie taip pat įrašyti į Šengeno erdvės „juoduosius sąrašus“, po to, kai dar 2012 m. Gorčiakovo fondo kvietimu bandė patekti į šalį.
Lietuvoje fondas taip pat nesugebėjo įsitvirtinti 2015 metais Gorčiakovo fondo Vilniuje organizuotą renginį „Tautinių mažumų tapatybė Baltijos šalyse“, atidžiai sekė VSD ir žiniasklaida. Vėliau buvo mėginama atidaryti Lietuvoje fondo atstovybę, bet planas nepavyko.
