Praėjusiais metais prie JAV sienų pasirodė daugiau nei 57 tūkst. rusų, kurie pabėgo iš karą Ukrainoje sukėlusios agresorės. Vakarų valstybėms, susiduriančioms su didžiule ir augančia Rusijos diaspora, Rusijos kariai kelia ypatingą susirūpinimą: ar jie yra šnipai? Karo nusikaltėliai? Ar didvyriai?
Penki karininkai ir vienas kareivis, dezertyravę iš Rusijos kariuomenės, sutiko prabilti. Visiems jiems Rusijoje iškeltos baudžiamosios bylos ir gresia 10 ir daugiau metų kalėjimo. Kiekvienas iš jų laukia, kada Vakarai juos priims, bet taip ir nesulaukia. Vietoje to visi, išskyrus vieną, gyvena slapstydamiesi, skelbia portalas „Independent“.
„Aš pats sau suteikiau gyvybę“
Jei būtų galima rinktis mirtį ar kulką į koją, Jevgenijus rinktųsi kulką. Rusų karys Jevgenijus savo draugui ir bendražygiui kariui liepė atsargiai taikytis, vengti kaulo ir šauti. Turniketai jau buvo paruošti.
Po to sekęs skausmas – kaina, kurią Jevgenijus sumokėjo už naują šansą gyventi. Kaip ir tūkstančiai kitų rusų kareivių, jis dezertyravo.
„Juokauju, kad pats save pagimdžiau“, – sakė jis, atsisakydamas pasakyti savo pilną vardą ir pavardę, bijodamas bausmės.
„Kai moteris gimdo vaiką, ji patiria labai stiprų skausmą ir suteikia naują gyvybę. Aš pats sau suteikiau gyvybę, išgyvenęs labai stiprų skausmą“, – sakė vyras.
Jevgenijui pavyko išsikapstyti iš apkasų. Tačiau jo atrastas naujas gyvenimas nėra toks, kokio jis tikėjosi.
„Pasielgiau teisingai“, – sakė kitas dezertyras, šaukiniu „Žvirblis“, kuris slapstosi Kazachstane, laukdamas, kol bus išnagrinėtas jo prašymas suteikti prieglobstį. Po to, kai buvo priverstinai pašauktas į kariuomenę, jis pabėgo iš kareivinių, nes nenorėjo nieko žudyti.
„Verčiau sėdėsiu čia, kentėsiu ir kažko ieškosiu, nei eisiu ten ir nužudysiu žmogų dėl kažkokio neaiškaus karo, dėl kurio 100 proc. kalta Rusija. Nesigailiu dėl to“, – sakė jis.
Po invazijos į Ukrainą padaugėjo Rusijos piliečių prašymų suteikti prieglobstį, tačiau tik nedaugelis jų sulaukia pritarimo.
Politikų nuomonės nesutampa
Politikų nuomonės dėl to, ar tremtyje gyvenančius rusus laikyti potencialiu turtu, ar pavojumi nacionaliniam saugumui, nesutampa.
Andrius Kubilius, buvęs Lietuvos premjeras, dabar dirbantis Europos Parlamente, teigia, kad Vladimiro Putino oponentų rusų ugdymas atitinka strateginius Vakarų interesus. Jis pridūrė, kad mažiau rusų karių fronte reiškia silpnesnę kariuomenę.
„Netikėti Rusijos demokratija yra klaida, – sakė A. Kubilius. – Sakyti, kad visi rusai yra kalti, yra klaida“.
Nepriklausoma Rusijos žiniasklaidos priemonė „Mediazona“ užfiksavo, kad nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio Rusijos teismuose buvo iškelta daugiau kaip 7,3 tūkst. bylų prieš savavališkai pasišalinusius karius: praėjusiais metais dezertyravimo – griežčiausio kaltinimo – atvejų padaugėjo šešis kartus.
Rekordinis skaičius dezertyruoti siekiančių žmonių – daugiau kaip 500 per pirmuosius du šių metų mėnesius – kreipiasi į „Idite Lesom“ grupę, kuriai vadovauja Rusijos aktyvistai Gruzijoje. Pasak grupės vadovo Grigorijaus Sverdlino, praėjusį pavasarį tik 3 proc. pagalbos prašymų buvo iš karių, norinčių pasitraukti, o sausį tokių prašymų buvo daugiau nei trečdalis.
Iš viso G. Sverdlino grupė teigia, kad ji parėmė daugiau kaip 26 tūkst. rusų, siekiančių išvengti karinės tarnybos, ir padėjo pasitraukti daugiau kaip 520 karių ir karininkų – tai tik lašas jūroje, palyginti su bendru Rusijos kariuomenės skaičiumi, tačiau tai yra moralės rodiklis šalyje, kurioje priešinimasis karui laikomas nusikaltimu.
„Akivaizdu, kad Rusijos propaganda bando mums įteigti, jog visa Rusija palaiko Putiną ir jo karą. Bet tai netiesa“, – sakė G. Sverdlinas.
Klausimas, kur jie gali eiti?
Farhadas Ziganšinas, karininkas, dezertyravęs netrukus po V. Putino 2022 m. rugsėjo mėnesio mobilizacijos dekreto, buvo sulaikytas Kazachstane, kai bandė įlipti į lėktuvą, skrendantį į Armėniją, nes vietos valdžios institucijos rado jo pavardę Rusijos ieškomų asmenų sąraše.
„Pasilikti Kazachstane nesaugu, – sakė F. Ziganšinas. – Aš tiesiog stengiuosi gyventi normalų gyvenimą, nepažeisdamas Kazachstano įstatymų, nebūdamas pernelyg matomas, niekur nepasirodydamas. Mes turime patarlę: Būk tylesnis už vandenį ir žemesnis už žolę“.
Jis vis dar laukia prašymo suteikti prieglobstį patvirtinimo.
Nuo karo prievolės bėgančių rusų vis daugiau
Vokietijos pareigūnai yra sakę, kad nuo karinės tarnybos bėgantys rusai gali prašyti apsaugos, o Prancūzijos teismas praėjusią vasarą nusprendė, kad atsisakę kariauti rusai gali prašyti pabėgėlio statuso. Tačiau praktikoje dezertyrams, kurių dauguma turi pasus, leidžiančius keliauti tik po kelias buvusias sovietines valstybes, gauti prieglobstį pasirodė sudėtinga, sako advokatai, aktyvistai ir dezertyrai.
2022 metais JAV pabėgėlio statusą gavo mažiau nei 300 rusų. O iš 5 246 žmonių, kurių prašymai buvo išnagrinėti praėjusiais metais, mažiau nei 10 proc. gavo tam tikrą Vokietijos valdžios institucijų apsaugą.
Tačiau rusai ir toliau bėga. 2023 metais muitinės ir pasienio patruliai prie JAV sienų sutiko daugiau nei 57 tūkst. rusų, o 2021 metais jų buvo apie 13 tūkst. Teigiamų prieglobsčio prašymų skaičius per metus, kurie baigėsi 2022 m. rugsėjį (naujausi turimi duomenys), išaugo beveik keturis kartus – iki beveik 9 tūkst.
Prancūzijoje prieglobsčio prašymų 2022–2023 m. padaugėjo daugiau nei 50 proc. iki maždaug 3,4 tūkst. asmenų, remiantis Prancūzijos prašymus tvarkančios tarnybos duomenimis. O Vokietijoje pernai pirmą kartą prieglobsčio prašymus pateikė 7 663 Rusijos piliečiai, t. y. 2 851 prašymu daugiau nei 2022 m., naujienų agentūrai AP elektroniniu paštu pranešė Vokietijos vidaus reikalų ministerija. Nė vienuose iš duomenų nenurodyta, kiek iš jų buvo karių.
Putino per prievarta į rankas įgrūsta karinė uniforma atsidūrė maiše
Kitas rusų karininkas, šaukiniu „Sportininkas“, sukūrė savo pabėgimo vaizdo dienoraštį. Ruošdamasis palikti Rusiją, jis padarė viską, ką galėjo, kad didžiuliu gestu pademonstruotų savo nepritarimą karui.
„Jie norėjo priversti mane eiti kovoti prieš laisvus Ukrainos žmones, – sakė jis į kamerą. – Putinas norėjo, kad aš būčiau maiše, bet tai jo uniforma bus maiše“.
Jis sukišo savo karines uniformas į du juodus šiukšlių maišus ir išmetė juos į šiukšlių konteinerį.
„Įvyko blogiausia, kas galėjo nutikti, – pasakė jis, išvykęs iš Rusijos su buvusio gyvenimo likučiais, sudėtus į vieną nedidelę kuprinę. – Dabar laukia tik geri dalykai“.
„Sportininkas“ yra optimistas. Iš tiesų dezertyrus Rusijos pajėgos suėmė Armėnijoje, deportavo iš Kazachstano ir rado negyvus, suvarpytus kulkų, Ispanijoje.
„Nėra mechanizmo, kaip nenorintiems kariauti rusams, dezertyrams, patekti į saugią vietą, – sakė Jevgenijus.
Jis ragina Vakarų politikos formuotojus persvarstyti šį klausimą.
„Juk ekonomiškai daug pigiau įsileisti į savo šalį žmogų – sveiką, galintį dirbti jauną vyrą, nei aprūpinti Ukrainą ginklais“, – sako jis.
