Jau po 10 metų Europoje kasmet truks mažiausiai 30 mlrd. kubinių metrų dujų, pareiškė „Gazprom“ vadovų tarybos atstovas Aleksandras Medvedevas konferencijos Maskvoje metu. „Jeigu Ukrainos krizė paaštrėtų ir Rusijai netikėtai užsuktų dujų tiekimo į Europą kraną, mes be problemų galime išgyventi 6 mėnesius. Įvykdėme streso testus ir visa tai patikrinome. Tačiau aš negalvoju, kad taip atsitiks, nes ES – pagrindinis Rusijos pagrindinio eksporto šaltinio klientas, ir mums reikia vieniems kitų“, – kalbėjo slovakas Marosas Sevkovičas.
ES iš Rusijos importuoja iki 40 proc. suvartojamų dujų, jeigu įtampa tarp Rusijos ir Europos išsilaikytų daugiau, nei pusmetį, Europai kiltų problemos. „Tačiau mes daug ko išmokome per pastaruosius metus, kai kilo Rusijos ir Ukrainos dujų tranzito konfliktas ir kitos krizės. Šį pavasarį mes pateiksime naują strategiją, kuri padės geriau naudoti energiją Europoje“, – pasakoja ES valdininkas.
Kalbėdamas apie tiekimo alternatyvas, M. Sevkovičius įvardijo Kiprą ir Izraelį. „Be to, Europa gaus ir naują tiekimo kanalą – per Pietų koridorių, dujotekį, kuris sujungs Europą su Azerbaidžanų, o vėliau ir su Turkmėnija ar Iranu“, – pažymėjo jis.
„Daug kas priklausys nuo geopolitikos. Tačiau mūsų strategijos esmę sudaro ne Rusijos keitimas kitais tiekėjais, o alternatyvių šaltinių paieškos“, – pareiškė M. Sevkovičius. Toks diplomatine kalba pateiktas atsakymas gali reikšti tik vieną – Rusija, kaip partnere jau nebetikima ir bandoma visais įmanomais būdais surasti kitų šaltinių. Vienas iš tokių – JAV skalūnų dujos.
„JAV energetikos ministras Ernestas Monizas man pranešė, kad jis tik ką pasirašė įsaką, leidžiantį eksportuoti skalūnų dujas, – tai, ko iki šiol JAV nenorėjo daryti. Amerika pasiruošusi tiekti iki 90 mlrd. kubinių metrų per metus“, – pareiškė valdininkas. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kada šios dujos pradės keliauti į Europą. „Data dar neaiški, tam būtina sukurti tinkamą infrastruktūrą. Tačiau, kad pradėtume ją statyti, JAV privalės paskelbti savo politinį sprendimą ir tikslų kiekį“, – pažymėjo M. Sevkovičius.
Rusijos bandymas išsaugoti Europos dujų rinką
„Gazprom“ vadovų tarybos atstovas Aleksandras Medvedevas konferencijos metu „perspėjo“ Europą, kad jau po 10 metų jai kasmet truks mažiausiai 30 mlrd. kubinių metrų dujų.
Jo teigimu, dėl išsekusių Europos šaltinių regiono poreikis išaugs 80 mlrd. kubinių metrų, o tai faktiškai sudaro metinį tokios šalies, kaip Vokietija, poreikį. Be to, „Vašingtono svajokliai“, anot A. Medvedevo, „sugebės patiekti ne daugiau nei 50 mlrd. kubinių metrų, o trūkstamam kiekiui nėra nei infrastruktūros, nei sutarčių“.
Jau šiais metais Rusija Europai tiekia dujas pagal gana naudingas jai kainas: 240-245 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Tokia maža kaina paremta prie naftos vertės pririšta kaina.
Kol A. Medvedevas viešai bando apeliuoti į „praktiškumą“ ir „sveiką protą“, Europos Komisija „Gazprom“ pateikė papildomas šešias savaites tam, kad ši sugebėtų suformuluoti atsakymą į kaltinimus nesąžiningu verslu Europoje“. „Gazprom“ yra įpareigotas iki rugsėjo pateikti atsakymą į kaltinimus, dėl pernelyg didelių kainų, taikytų aštuoniose ES šalyse.
Žymus Rusijos ekonomistas Andrejus Movčanas, vos prasidėjus krizei Ukrainoje, Krymo aneksijai ir viso to politinėms pasekmėms, kalbėdamas apie sankcijų Rusijai pasekmes, yra sakęs, kad sunkiausia bus ne dabar ar artimiausiais metais, o tada, kai Rusija nuspręs „susigrąžinti“ prarastas rinkas. Anot ekonomisto, Vakarų rinkos „gali išmokti gyventi be Rusijos, o tada ir prasidės tikrosios problemos“.
