„Taigi, esmė ta, kad Zelenskis sutiko su visišku ugnies nutraukimu, o Putinas – ne“, – rašė dienraščio „The Wall Street Journal“ vyriausiasis užsienio politikos korespondentas Jaroslavas Trofimovas, komentuodamas derybų rezultatus.
Nuomonė: kapituliacija
„Kremliaus paaiškinime dėl D. Trumpo ir V. Putino pokalbio telefonu sakoma, kad 30 dienų paliaubų susitarime reikalaujama, jog Ukraina nustotų mobilizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, persiginkluoti ir reikalaujama nutraukti užsienio karinę pagalbą bei bendradarbiavimą žvalgybos srityje. Iš esmės tai yra kapituliacija“, – pridūrė V. Trofimovas kitoje žinutėje.
„Gana nuspėjamai Putinas atmeta Ukrainos siūlomas besąlygiškas paliaubas, siunčia Trumpą į misiją palengvinti Rusijos invaziją... o Trumpas tvirtina, kad kažką pasiekė“, – rašė autoritetingas amerikiečių istorikas, Jeilio universiteto profesorius Timothy Snyderis.
Apie faktinį paliaubų idėjos žlugimą taip pat rašo buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Stevenas Piferis: „Privertęs Trumpą laukti, Putinas nesutiko su JAV ir Ukrainos pasiūlymu dėl visiškų 30 dienų paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos. Putinas sutiko 30 dienų nutraukti atakas prieš energetikos infrastruktūrą ir aptarti saugios laivybos Juodojoje jūroje detales. Nesusitarta dėl karo veiksmų nutraukimo sausumoje“.
Nuomonė: geriau negu nieko
Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas mano, kad Baltųjų rūmų pareiškime yra ir gerų naujienų: „Gera žinia ta, kad Trumpas, matyt, nesutiko su šiomis beprotiškomis sąlygomis (nutraukti karinę pagalbą Kyjivui ir sustabdyti mobilizaciją Ukrainoje).“
Vyriausiasis RAND tyrimų korporacijos tyrėjas Samuelis Charapas mano, kad Baltųjų rūmų pareiškimas palieka vilties, kad paliaubų link bus einama palaipsniui: „Atmetus politiką ir maksimalistinę retoriką, laipsniškas ugnies nutraukimo metodas, dėl kurio šiandien susitarta šiose JAV ir Rusijos telefoninėse derybose, yra galimas perspektyvus kelias link nuolatinio karo veiksmų nutraukimo.“
A. Charapas mano, kad antradienį sutarti pasiūlymai iš esmės buvo grįžimas prie dviejų susitarimų, kuriuos Rusija ir Ukraina beveik baigė svarstyti praėjusiais metais, bet taip ir neperžengė finišo tiesiosios. „Vienas jų buvo susitarimas dėl nesmūgiavimo dėl energetikos infrastruktūrai, kuris, kaip pranešama, žlugo po to, kai Ukraina įsiveržė į Kursko sritį. Kitas buvo susitarimas dėl laivybos Juodojoje jūroje, kuris, pasak „Reuters“, buvo beveik užbaigtas praėjusį pavasarį. Tikėtina, kad pradėti nuo mažų žingsnių, kurie gali sustiprinti pasitikėjimą ir laikui bėgant daryti kaupiamąjį poveikį, bus veiksmingiau nei bandyti iš karto pereiti nuo didelio intensyvumo konflikto prie visiško ugnies nutraukimo. Pažiūrėsime, kaip toliau klostysis reikalai, tačiau tai nėra blogas rezultatas, jei jis bus įgyvendintas ir jo pagrindu bus parengti platesni susitarimai, – rašė A. Charapas.
Užsienio ir gynybos politikos tarybos (ši organizacija rengia ataskaitas Kremliui) vadovas Fiodoras Lukjanovas pareiškė, kad derybų procesas tęsiasi: „Bandymai antrąjį pokalbį pateikti kaip lemtingą ir svarbų nepasiteisino, procesas tęsiasi ir jo laiko perspektyvos dar nėra aiškios. Tačiau tai nesumenkina šio žingsnio reikšmės“. Kartu jis patikslino, kad „viskas vyksta veikiau pagal Rusijos scenarijų“.
„Maskva nepritarė idėjai nedelsiant nutraukti ugnį, sakydama, kad būtina kruopščiai parengti jos sąlygas, iš esmės parengti ilgalaikio sprendimo kontūrus“, – mano F. Lukjanovas.
Pats D. Trumpas taip pat pateikė derybų vertinimą. „Šiandien mano pokalbis telefonu su Rusijos prezidentu V. Putinu buvo labai geras ir produktyvus“ ir išreiškė viltį, kad pavyks atlikti „šį darbą žmonijos labui“, parašė D. Trumpas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tiesa, lieka neaišku, kas sudaro tą pokalbio gėrį.
