Ministrų sąraše, kurį dar turi patvirtinti parlamentas, taip pat trūksta mažumų atstovų, o vidutinis amžius, lyginant su H.Rouhanio pirma kadencija, netgi išaugo.
„Moterų ministrių stoka rodo, kad nejudame pirmyn“, – nutekėjus žiniai apie H.Rouhanio ministrų sąrašą, „Etamad“ kasdieninėje, po žinių rodomoje, programoje sakė Shahindokht Mowlaverdi (Šahindokt Movlaverdi), kadenciją baigianti moterų reikalų viceprezidentė.
Socialiniuose tinkluose daugelis žmonių rašė, kad 68 metų H.Rouhanis, nuosaikių pažiūrų dvasininkas, perrinktas gegužę su reformistų parama, nesilaiko savo kampanijos pažadų padidinti įvairovę.
„Siūlant kabineto narius, mažai atsižvelgtą į žmonių nuomonę, išreikštą per pastaruosius dvejus rinkimus“, – „Twitter“ rašė įkalinto opozicijos lyderio Mehdi Karroubio (Mehdi Karubi) sūnus Mohammadas Karroubis (Mohamadas Karubis).
„Kaip galima kalbėti apie visos šalies lygybę, bet nekreipti dėmesio į moteris ir religines mažumas?“ – pridūrė jis.
Kabinete mažai esminių pokyčių, savo pareigas išlaikė ir pagrindiniai veikėjai Iranui siekiant atstatyti ryšius su vakarais: užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Sarifas) ir naftos išteklių ministras Bijanas Namdaras Zanganehas (Bidžanas Namdaras Sanganechas).
„Vidutinis amžius – 58 metai“
Vienas iš netikėtumų buvo Mohammado Javado Azario Jahromio (Mohamado Džavado Asario Džachromio), 35 metų inžinieriaus paskyrimas telekomunikacijų ministru – jauniausiu vyriausybėje.
Tačiau net ir su tokiu pasirinkimu, kuriuo į vyriausybės vidų įsileidžiamas cenzūros priešininkas, vidutinis kabineto amžius išlieka 58 metai.
Į naująją vyriausybę taip pat neįtraukti sunitai, kurie sudaro apie 10 proc. šiitų daugumą turinčios šalies gyventojų.
H.Rouhani gynybos ministrą generolą majorą Hosseiną Dehghaną (Hoseiną Deghaną) pakeitė jo pavaduotoju generolu Amiru Hatami (Amiru Hatamiu); pirmą kartą per du dešimtmečius į šį postą pateko ne elitinės Revoliucijos gvardijos nary,s o reguliariosios kariuomenės.
Panašiai ekonomikos viceministras Masoudas Karbasianas (Masudas Karbasianas), pakeitė savo viršininką Ali Tayebnia (Alį Tajebnią).
Pasak politologų, H.Rouhani stengsis didinti užsienio investicijas ir gerinti stagnuojančio ūkio valdymą.
Praėjusią savaitę,lauktas moterų trūkumas susilaukė reformistų kritikos; jie sakė, kad H.Rouhani regis yra linkęs nusileisti religinės vadovybės spaudimui.
Per pirmąją kadenciją H.Rohani turėjo tris viceprezidentas, ir tokiam skyrimui nereikėjo parlamento pritarimo.
Keisčiausia tai, kad vienintelė moteris ministrė po islamo revoliucijos buvo prezidentaujant Mahmoudui Ahmadinejadui (Mahmudui Ahmadinedžadui), kai sveikatos ministrė Marzieh Dastjerdi (Marzije Dastžerdi) išbuvo poste nuo 2009 iki 2013 metų.
Pažadėjęs suteikti daugiau pilietinių laisvių bei stiprinti ryšius su Vakarais, tuo pelnęs reformistų palaikymą, gegužę H.Rouhani rinkimuose įveikė savo varžovą radikalųjį Ebrahimą Raisi (Ebrahimą Raisį).
Kadangi 290 vietų parlamente oficialiai nėra partijų, prezidentui tenka derėtis su politinėmis frakcijomis, kurių nė viena neturi absoliučios daugumos.
Žinoma, kad jis derina savo veiksmus su kitais valdžios šulais: aukščiausiuoju vadovu ajatola Ali Khamenei (Aliu Chamenėju), Revoliucine gvardija ir teismais.
