Jau trečius metus iš eilės Lietuvos Turizmo departamentas bei Latvijos ir Estijos turizmo plėtros agentūros organizuoja projektą „Didysis žygis po Baltijos šalis” ir vėl siūlo aplankyti 30 turistinių objektų, po 10 kiekvienoje Baltijos valstybėje. Šiais metais nuo gegužės 15 d. iki spalio 31 d. truksiantis projektas sudomins tuos, kuriems nepakanka kelionių vadovuose pristatomų lankytinų vietų ir kurie nori geriau pažinti kraštą, perprasti jo unikalumą.
Žygio dalyvių skaičius kasmet auga, o projektu susidomėjo ne tik lietuviai, latviai ir estai, bet ir turistai iš kitų šalių. Dalyvauti itin paprasta: tereikia bet kuriame Lietuvos, Latvijos ar Estijos turizmo informacijos centre įsigyti nemokamą Žygio lankstinuką su žemėlapiu ir jame pažymėtais bei aprašytais visais Žygio objektais, prisiregistruoti internetinėje Žygio svetainėje www.greatbaltic.eu ir leistis į kelionę. Lankstinuke išspausdinti kuponai suteiks teisę gauti specialias Žygio dalyvio nuolaidas. Svarbiausia – nepamiršti nusifotografuoti lankstinuke nurodytoje kiekvieno objekto vietoje ir nuotraukas atsiųsti paštu arba patalpinti interneto svetainėje www.greatbaltic.eu.
Pagrindinis projekto prizas, į kurį galės pretenduoti apkeliavusieji bent 8 nurodytus objektus savo šalyje ir po 6 kiekvienoje iš kaimyninių šalių - pasirinktas skrydis nauju kompanijos „AirBaltic“ maršrutu ir savaitgalis keturių žvaigždučių viešbutyje dviems asmenims. Kiekviena iš Baltijos šalių įteiks ir savo prizą - skrydį dviems pasirinktu maršrutu į bet kurią Baltijos sostinę ir dvi naktis viešbutyje. Be šių prizų, galima laimėti ir papildomų – romantiškus savaitgalius pilyje, skrydžius oro balionu ar SPA procedūras.
Žygį pradėkime nuo Lietuvos
Jei per dieną aplankysite tris Lietuvos vietas, Žygio „planą” mūsų šalyje įvykdysite per vieną ilgą savaitgalį. Tiek pat laiko prireiks ir kelionėms po Latviją bei Estiją. Mažiausiai! Labai tikėtina, kad susidomėsite šalia objektų esančiomis grožybėmis bei panorėsite užtrukti ilgiau. Tad savaitgalio kelionė gali užsitęsti...
Ką šiemet aplankyti Lietuvoje, kad po kelionės galėtumėte tikėtis ir prizo? Pirmiausiai traukite link Europos geografinio centro. Nuo Vilniaus per 26 km į šiaurę nutolusią vietovę, kurią 1989 m. Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas paskelbė Europos centru, puošia visų Europos šalių vėliavos ir skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurta balto granito kolona su žvaigždžių karūna. Ant tako į informacinį centrą guli memorialinis akmuo, patvirtinantis vietos istoriją, o paties centro patalpose vyksta Lietuvos dailininkų parodos. Jei nepagailėsite 25 litų, čia galite įsigyti ir unikalų suvenyrą – skardinėje dėžutėje užkonservuoto Vilniaus oro.
Iš Europos centro kelias veda į Kernavę, tačiau šįsyk – ne piliakalnių lankyti, o pasisvečiuoti skulptoriaus Henriko Orakausko galerijoje „Šulinys”. Atvykstančius svečius pasitiks pats menininkas, o jei pasiseks, ir visa šeimyna su ištikimu draugu aviganiu ir elegantišku galerijos sargu – katinu. Henriko Orakausko kūrybos sritys įvairios: skulptūra iš metalo, medžio ir akmens, piešiniai, grafika. Autorius kasmet parengia po 7-9 parodas Lietuvos miestuose ir užsienyje, o galerijos svečius mielai pakvies apžiūrėti ne tik ekspozicijos salės bei kieme išrikiuotų skulptūrų, bet ir pačių kūrybos dirbtuvių, papasakos apie savojo meno subtilybes. Atsisveikinus su „Šulinio” meno pasauliu galima tradiciškai užlipti į Kernavės piliakalnius, užsukti į bažnyčią arba skaniai papietauti netoliese įsikūrusioje „Kerniaus smuklėje”. Rimtai užkąsti gal ir ne pro šalį, nes kitame žygio objekte, prie Jonavos, laukia rimtas išbandymas...
Aktyvaus poilsio mėgėjams skirtame nuotykių parke „Lokės pėda” greitai sudeginsite ne tik sočių pietų kalorijas, bet atsikratysite ir keletos papildomų gramų, o gal net kilogramo! Ant kalvos šlaito žaliuojančiame miškelyje, 2,5-15 m aukštyje iš medžio į medį ištiestos 6 lygių trasos. Visiems „tarzanams” privaloma teisingai įveikti mokomosios trasos kliūtis prižiūrint instruktoriui, o kurią trasą paskui pasirinksite, priklausys tik nuo jūsų. Žalia, mėlyna ir raudona spalva pažymėti laipiojimo takeliai skirti palaipsniui priprasti prie kliūčių sudėtingumo ir aukščio, o nuo jų nusileidę galėsite apsispręsti, ar dar norite paprakaituoti juodojoje ir olimpinėje trasose. Įveikti aukštai medžių lapijoje įrengtą juodąją trasą prireiks daug fizinių jėgų, o užsikarti į dar aukštesnę olimpinę sugebės tik aukščio baimės nejaučiantys laipiotojai. Parke viso įrengta 60 kliūčių: tiltelių, judančių rąstų, tinklų, supynių, balnakilpių, kopėčių, kabančių mazgų, tarzano šuolių ir net trys įvairaus aukščio skrydžių lynai. Derėtų nepamiršti, kad prieš apsilankant parke būtina išankstinė registracija internetu www.lokespeda.lt.
Baigus laipiojimą po medžius ir norint sutaupyti kuo daugiau kelionės laiko, patogiausia nakvynės ieškotis Druskininkuose.
Tuomet kitą rytą galėsite pradėti ankstyvu apsilankymu Druskininkų miesto muziejuje, o po to laiko užteks apžiūrėti dar tris žygio objektus. Prie Druskonio ežero įsikūrusioje XX a. pradžios pilaitėje sužinosite ne tik mineralinių vandenų kurorto istorijos įdomybių, bet ir miesto legendų. Tik prieš tai nepraleiskite progos patys pasinaudoti Druskininkų malonumais – užsukite į gydyklą išlenkti poros stiklinaičių mineralinio vandens. „Skonis – ne iš maloniųjų, tačiau teigiamas poveikis – garantuotas”, - tvirtina gydyklos darbuotojos. Tada jau ramia sąžine galėsite klausytis ir legendų, ir istorijų. „Linksmąja pilaite” anksčiau vadinto muziejaus pastato salėse dažnai vyksta kultūriniai renginiai: seminarai, parodos, susitikimai, kamerinės muzikos koncertai. Čia kasmet rengiami dailininkų kūrybos plenerai „Čiurlionio dienos”. Aplankę muziejaus ekspoziciją sužinosite apie ankstesniais šimtmečiais kurorte vykusias pramogas ir gydymą.
Jei anksčiau nesate buvę Pažaislio vienuolyne, tikrai neapsiriksite šiam Didžiojo žygio objektui skirdami kuo daugiau laiko ir dėmesio. Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčios ir Kamaldulių vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Įdėmiau apžiūrinėjant architektūros subtilybes, kiemus ir bažnyčios freskas, pusdienis pralėks akimirksniu. Ekskursijas po vienuolyno teritoriją ir požemius veda pačios vienuolės arba gidės, o užsiregistruoti vizitui reikia prieš dieną. Didžiojo žygio dalyviams suteikiama išskirtinė privilegija patekti į varpinės bokštą, kuriame pamatysite ne tik du senovinius varpus, bet ir iš viršaus galėsite pasigrožėti vienuolyno pastatais. O toliau plytinčių žalių laukų ir kalvelių panorama „net akį veria, ir teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria”… Beje, šių eilių autoriaus Antano Baranausko klėtelė Anykščiuose irgi įeina į šių metų Žygio programą.
Kurlink traukti aplankius Pažaislį? Patogiausia – į Šakius. Prie Šakių esančiame Lukšių kaime įsikūręs Zyplių dvaro ansamblis – vertingas XIX a. architektūros paminklas, išlaikęs originalias, retai Lietuvoje pasitaikančias neobaroko formas. Šiuo metu pagrindiniai dvaro rūmai restauruojami, tačiau ir be jų čia yra, ką veikti, nes dvaro ansamblį papildo dar 10 pastatų: dvi oficinos, virtuvė, karvidė, arklidė, tvartas, svirnas, ratinė, kumetynas ir šunidė. Arklidėse veikia dvaro galerija, toliau – kalvė ir dirbtuvės, o kieme pristatyta originalių skulptūrų iš akmens, metalo ir medžio. Dvaro teritorijoje rengiami keramikos ir puodynių žiedimo plenerai, po kurių gausiai pasipildo tautodailininkų darbų ekspozicija.
Nuo Šakių nebetoli ir Klaipėda, kur šių metų Žygio dalyvių laukia dar vienas objektas – originalusis laikrodžių muziejus. Daugelis tikriausiai nė nesapnavo, kad pasaulyje yra tiek būdų laikui matuoti. Jei nesugalvojate daugiau trijų, tai laikrodžių muziejuje tikriausiai prarasite žadą, nes sužinosite, kad būdų egzistuoja daugiau kaip 300. Pavyzdžiui, valandas galima skaičiuoti kvapais… Kvapų laikrodis skirtingomis paros valandomis skleidžia skirtingus kvapus, pagal kuriuos galima atspėti laiką, o kvapų stiprumas kinta priklausomai nuo valandos pradžios ir pabaigos. Valandas galima skaičiuoti ir į vandenį panardintais indais su mažyte anga, pro kurią vidun sunkiasi vis daugiau vandens; galima matuoti ir smilkalais, muzika, garsais ir net ugnimi! Muziejaus patalpose tiksi, tyli, čiulba, groja ir kvepia begalė laikrodžių, o kieme laiką pagal saulę skaičiuoja dar keturi. Edukaciniame centre laikrodį galima pasigaminti ir patiems, pavyzdžiui… iš makaronų.
Likusią vakaro dalį praleidę Klaipėdoje arba kur nors netoli jos, kitą rytą sukite link Kretingos, pasitikti naujos dienos Dainuojančių akmenų slėnyje „Madzuchai”. Didžiausio Europoje japoniško sodo šeimininkas Šarūnas Kasmauskas prasitaria, kad šis projektas – tai duoklė Žemei Motinai, atsiradusi iš svajonės, meilės ir noro sukurti Žemaitijai naują meno kūrinį. Sode dažnai dirba savanoriai japonai. Į klausimą, kodėl sodo akmenis vadina dainuojančiais, šeimininkas atsako: „ Kai akmenuotu upeliukų dugnu teka vanduo, akmenys švelniai daužosi vienas į kitą, pasigirsta gaudesys, ir atrodo lyg jie dainuotų”. Dainuojančių akmenų slėnyje žydi japoniškos sakuros ir azalijų krūmai, tarp akmenų šniokščia mažyčiai kriokliai ir dainuoja pavasaris. Bent jau gegužės mėnesį.
Iš Dainuojančių akmenų slėnio nesinori išvažiuoti, mielai pasilikčiau čia iki vakaro. Tačiau Žygis nelaukia, iki vakaro reikia aplankyti dar du objektus. Trečiosios dienos maršrutas tęsiasi pro Kurtuvėnus. Kurtuvėnų dvaro svirnas – unikali medinio Lietuvos paveldo vertybė. Tiesa, originalus statinys prieš keletą metų sudegė, tačiau dabar sėkmingai atstatytas lygiai toks, kokį iš pušinių rąstų XVIII a. pab. buvo surentę dvaro baudžiauninkai ir kumečiai. Kaip ir kadaise, svirno durys rakinamos įspūdingo dydžio raktais. Žirgų mylėtojai svirną supančiame Kurtuvėnų nac. parke gali pajodinėti ir pasivažinėti vežimais, nes čia veikia ir žirgynas. Šalia svirno atidarytoje užeigoje „Kryžkelė” galima skaniai papietauti, o norintys pasmaguriauti ypatingos receptūros lietuviškų patiekalų, gali iš anksto paskambinti šeimininkei Zoselei ir užsisakyti savaitę ruošiamą nepakartojamo skonio kiaulienos kumpį.
Paskutinė Didžiojo žygio stotelė prieš grįžtant į namus – Anykščiuose po stogu saugoma Antano Baranausko klėtelė. Rašytojas, parvažiavęs atostogoms į Anykščius iš studijų Varnių kunigų seminarijoje, joje ilsėdavosi, skaitydavo ir rašydavo. Čia Baranauskas sukūrė ir garsiąją poemą „Anykščių šilelis”. Vėliau sodyba atiteko jo giminaičiui Antanui Vienuoliui, todėl dabar šalia klėtelės veikia ir Antano Vienuolio muziejus. Po Lietuvoje turiningai praleisto ilgo savaitgalio tikriausiai ir jūs pasakytsite: „...vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria”.
