Šalies žiniasklaida skelbia, kad myriop nuteistas vyras perdavė CŽV slaptos informacijos apie šiitiškos respublikos branduolinę programą.
Irano teismų sistemos atstovas Gholamhosseinas Esmaili nuteistąjį įvardijo kaip Amirą Rahimpourą ir sakė, kad jam greitai bus įvykdyta egzekucija.
Gh. Esmaili plačiau nekomentavo, už ką buvo nuteistas šis vyras, taip pat nenurodė jo amžiaus ar iš kur jis kilęs.
Tuo tarpu valstybinė naujienų agentūra IRNA skelbia, kad CŽV mokėjo A. Rahimpourui už informaciją apie Irano branduolinę programą.
„Palaikydamas kontaktus su žvalgybos agentūra jis gerai užsidirbo, nes už atlygį perduodavo tam tikros informacijos apie Irano branduolinę programą amerikiečių agentūrai“, – nurodė IRNA.
Pasak agentūros, nustačius A. Rahimpouro tapatybę jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas myriop, o neseniai šalies Nacionalinis Aukščiausiasis Teismas paliko galioti jam paskelbtą nuosprendį, todėl vyrui greitai bus įvykdyta egzekucija.
CŽV nepateikė jokių komentarų.
Gh. Esmaili nurodė, kad dar dviem CŽV šnipinėjusiems asmenims buvo skirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės – po dešimt metų už šnipinėjimą ir po penkerius metus už nacionaliniam saugumui žalingą veiklą.
Gh. Esmaili šių asmenų pavardžių neįvardijo, tik nurodė, kad jų darbas buvo susijęs su labdaringa veikla.
Iranas anksčiau yra nuteisęs myriop kelis Amerikos ir Izraelio šnipus. Pastarąjį kartą egzekucija už šnipinėjimą nuteistam asmeniui buvo įvykdyta 2016 metų vasarą. Shahramas Amiri buvo pripažintas kaltu dėl branduolinių paslapčių perdavimo Jungtinėms Valstijoms ir pakartas.
Sh. Amiri buvo pabėgęs į JAV, o 2010 metais sugrįžo į Iraną, kur buvo pasitiktas su gėlėmis aukštų valstybės pareigūnų. Jis pasirodė virtinėje Irano televizijos pokalbių laidų, o vėliau paslaptingai dingo.
2016-ųjų rugpjūtį, praėjus vieniems metams po to, kai Iranas su didžiosiomis pasaulio valstybėmis pasirašė svarbų susitarimą, pagal kurį įsipareigojo apriboti urano sodrinimą mainais į tarptautinių ekonominių sankcijų atšaukimą, Sh. Amiri buvo įvykdyta mirties bausmė.
Įtampa tarp Vašingtono ir Teherano smarkiai išaugo, kai Jungtinės Valstijos 2018 metais vienašališkai pasitraukė iš branduolinės sutarties, oficialiai vadinamos Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA), ir grąžino Iranui sankcijas. Reaguodama šiitiška respublika nustojo vykdyti dalį pagal šį paktą prisiimtų įsipareigojimų.
Sausio pradžioje per amerikiečių drono smūgį Bagdade buvo nukautas itin įtakingas Irano generolas Qasemas Soleimani. Teheranas savo ruožtu atsakė balistinių raketų smūgiu vienai Irako bazei, kurioje dislokuota amerikiečių karių.
Prieš sudarant tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos, vienas kompiuterinis virusas, kaip įtariama, sukurtas JAV ir Izraelio, padarė didžiulės žalos šiitiškos respublikos urano sodrinimo centrifugoms.
