Šalį krečia pilietiniai neramumai nuo rugsėjo 16 dienos, kai mirė suimta 22 metų kurdė iranietė M. Amini, įtariama pažeidusi griežtą Irano moterų aprangos kodą.
Su naujausiais nuosprendžiais, kurie dar gali būti apskųsti, iš viso dėl daugiau nei tris mėnesius trunkančių protestų mirties bausme nuteista 17 žmonių.
Keturiems nuteistiesiems buvo įvykdyta mirties bausmė, o dar du laukia mirties bausmės, šalies Aukščiausiajam Teismui palikus galioti jų nuosprendžius.
Salehas Mirhashemi, Majidas Kazemi ir Saeedas Yaghoubi buvo nuteisti mirties bausme už „moharebeh“ – „karą prieš Dievą“ pagal Irano šariato teisę, už kurio pažeidimą Irane gresia mirties bausmė, pranešė teismų naujienų svetainė „Mizan Online“.
Be to, visi jie buvo pripažinti kaltais dėl priklausymo „nusikalstamai grupuotei, siekiančiai pakenkti šalies saugumui“ – už tai gresia 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kiti du asmenys buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis už lapkričio 16 dieną centrinėje Isfahano provincijoje įvykusį incidentą, per kurį žuvo trys saugumo pajėgų nariai, nurodė „Mizan“.
Vienas iš jų – 26-erių profesionalus futbolininkas Amiras Nasr-Azadani, kuriam už tris skirtingus kaltinimus, įskaitant pagalbą vykdant „moharebeh“, paskirta 26 metų laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau pagal Irano įstatymus jis turėtų atlikti bausmes vienu metu, tad už grotų jis veikiausiai praleis 16 metų, teigiama pranešime.
A. Nasr-Azadani byla ir rizika, kad jis gali būti nuteistas mirties bausme, sukėlė nerimą užsienyje, daugiausia FIFPRO, pasaulinėje profesionalių futbolininkų sąjungoje.
Visi paskelbti nuosprendžiai gali būti apskųsti šalies Aukščiausiajame Teisme, sakė „Mizan“.
Tarptautinis pasmerkimas
„Mizan“ paskelbė teismo posėdžių vaizdo įrašus kartu su vaizdo stebėjimo kamerų vaizdais, kuriuose, kaip tvirtinama, užfiksuoti nusikaltimai, ir kaltinamųjų prisipažinimus.
Iraniečių pareigūnai sako, kad šimtai žmonių, įskaitant saugumo pajėgų narius, žuvo, o tūkstančiai buvo sulaikyti per protestus, Teherano vadinamus „riaušėmis“.
Teheranas kaltina nedraugiškas užsienio šalis bei opozicijos grupes kurstant neramumus.
Šeštadienį Irane įvykdyta mirties bausmė Mohammadui Mehdi Karami bei Seyedui Mohammadui Hosseini už tai, kad lapkritį į vakarus nuo Teherano esančiame Karadže nužudė sukarintų pajėgų narį.
Kitiems dviem vyrams – Mohsenui Shekari ir Majidrezai Rahnavardui – gruodį buvo įvykdyta mirties bausmė už atskirus išpuolius prieš saugumo pajėgas.
Egzekucijos sukėlė visuotinį pasipiktinimą ir naujas Vakarų sankcijas Teheranui.
Jungtinės Tautos pasmerkė „nesąžiningus teismus, pagrįstus priverstiniais prisipažinimais“.
Jungtinės Valstijos teigė, kad egzekucijos pakariant yra „pagrindinė režimo pastangų nuslopinti protestus sudedamoji dalis“.
Gruodį Europos Sąjunga įvedė trečiąjį sankcijų paketą Iranui dėl smurtinio susidorojimo su protestais.
Savaitgalį Danija, Belgija ir Nyderlandai, reaguodami į naujausias egzekucijas, paskelbė iškviesiančios Irano ambasadorius.
Danų užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas naujienų agentūrai „Ritzau“ sakė, kad bus iškviestas Irano pasiuntinys Danijoje.
Danijos URM patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad toks susitikimas įvyks pirmadienį.
Belgijos užsienio reikalų ministrė Hadja Lahbib socialiniame tinkle „Twitter“ parašė esanti pasibaisėjusi egzekucijomis.
„Kartu su panašiai mąstančiomis ES valstybėmis narėmis iškviesime Irano ambasadorių. Bus svarstomos naujos ES sankcijos“, – sakė ji.
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra šeštadienį tviteryje parašė, kad yra pasibaisėjęs ir kad Irano ambasadorius Nyderlanduose bus iškviestas „norint pabrėžti mūsų rimtą susirūpinimą“.
Jis pridūrė, kad ketvirtasis ES sankcijų paketas „jau ruošiamas“ kitai 27 valstybių bloko užsienio reikalų tarybai, kuri įvyks sausio 23 dieną.
Londone įsikūrusios teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, pagal mirties bausmės taikymą Iranas nusileidžia tik Kinijai – 2021 metais mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 314 žmonių.
