Pranešimas buvo paskelbtas tvyrant diplomatinei įtampai tarp Teherano ir Stokholmo, Švedijos teismui skyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę vienam buvusiam Irano kalėjimų sistemos pareigūnui už karo nusikaltimus, susijusius su 1988 metais šiitiškoje respublikoje vykdytomis masinėmis egzekucijomis.
Irano žvalgybos ministerija nurodė „nustačiusi ir suėmusi Švedijos Karalystės pilietį, įtariamą šnipinėjimu“.
Gegužės pradžioje Švedijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Irane buvo suimtas į 4-ą dešimtį įžengęs švedas.
Kol kas neaišku, ar šeštadienį Teherano paskelbtas pranešimas susijęs su tuo vyru, ar kitu Švedijos piliečiu.
„Per visas ankstesne keliones įtariamasis... susisiekdavo su keliais įtariamaisiais europiečiais ir ne europiečiais, kurie buvo sekami Irane“, – sakoma pranešime.
„Įtariamasis vėl atvyko į šalį prieš kelis mėnesius, po kito europiečio šnipo arešto“, kad surinktų informacijos, pridūrė Žvalgybos ministerija ir pažymėjo, kad įtariamasis buvo sulaikytas, kai bandė išvykti iš Irano.
Žvalgybos ministerija teigia, kad įtariamasis prieš atvykdamas į Iraną lankėsi Izraelyje, kuris yra pagrindinis šiitiškos respublikos priešininkas.
Pranešime nurodoma, kad Švedija „palaikė keletą šnipinėjimo tarpininkų“, veikusių Izraelio naudai, įskaitant Ahmadrezą Djalali (Ahmadrezą Džalalį), iraniečių kilmės Švedijos akademiką, šiištiškoje respublikoje nuteistą mirti.
A. Djalali buvo nuteistas 2017 metais, kai buvo pripažintas kaltu dėl informacijos apie du Irano branduolinės fizikos specialistus perdavimo Izraelio žvalgybos agentūrai „Mossad“. Anot Teherano, ši informacija suteikė žydų valstybei galimybę mokslininkus nužudyti.
Kitais metais A. Djalali gavo Švedijos pilietybę.
Tuo metu Stokholme neseniai buvo nuteistas Hamidas Noury (Hamidas Nuris), buvęs Irano teisėtvarkos sistemos pareigūnas, apkaltintas karo nusikaltimais dėl kalinių žudymo Irane 9-ajame dešimtmetyje.
Liepos 14-ąją Švedijos teismas skyrė A. Noury laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Iranas pasmerkė šį „politinį“ nuosprendį ir paragino buvusį pareigūną paleisti.
Ši byla padidino įtampą tarp abiejų šalių. Paskelbus nuosprendį A. Noury byloje, Teheranas po savaitės iš Stokholmo atšaukė konsultacijoms savo ambasadorių.
