Iranas atmetė Jungtinių Tautų pasiūlymą dėl didžiosios dalies Teherano turimo urano išsiuntimo į užsienį tolimesniam sodrinimui, vėlų ketvirtadienio vakarą pranešė „New York Times“. Teigiama, kad Iranas norėtų pats vykdyti tolimesnį urano sodrinimą, kurį galėtų prižiūrėti JT stebėtojai.
Tačiau ekspertai baiminasi, kad taip Iranas vis viena sieks pasigaminti branduolinį ginklą. Dar vakar Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas teigė, kad Teheranas yra pasirengęs bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, tačiau dabar aiškėja, kad šis bendradarbiavimas įmanomas tik Irano nubrėžtomis sąlygomis.
Jei Iranas nesutiks į užsienį išsiųsti didžiosios dalies savo turimo mažai prisodrinto urano, tai tokiu atveju visos pastarųjų savaičių derybos dėl šios šalies branduolinės programos neteks prasmės.
JT pasiūlyme Irano buvo prašoma išsiųsti į Rusiją tolimesniam sodrinimui 1,2 tūkst. kilogramų žemai sodrinto urano. Šis kieks sudaro maždaug 75 proc. viso Irano turimo urano. Rusijoje uranas būtų toliau sodrinimas iki 20 proc. lygio, o po to siunčiamas į Prancūziją, kur iš jo būtų gaminamas branduolinis kuras. Po to branduolinis kuras būtų siunčiamas atgal į Iraną, kur jis būtų naudojamas branduolinių tyrimų reaktoriuje, gaminančiame medicininius izotopus.
Iranas pas save pasiliktų tik apie 300 kilogramų žemai sodrinto urano. Iš šio kiekio galima pagaminti vos 6 kilogramus aukštai prisodrinto urano, tinkamo branduolinei bombai. Tačiau vienai atominei bombai pagaminti reikia apie 25-30 kilogramų aukštai prisodrinto urano.
