RT, Rusijos naujienų kanalas, visą parą transliuojantis laidas anglų kalba, pakalbino žmogų, pažinojusį teroro išpuolių Norvegijoje kaltininką – Andersą Behringą Breiviką – asmeniškai. Šis asmuo – tai Ulavas Anderssonas, kuris, net ir duodamas interviu, niekaip negalėjo suprasti, kas liepos 22 d. A.B. Breivikui galėjo šauti į galvą, kad jis pražudytų šitiek niekuo dėtų žmonių.
RT naujienų kanalo vedėja (RT), pristatydama pašnekovą, sakė: „Norėdami daugiau sužinoti apie asmenį, slypintį už dvigubo teroro išpuolio Osle, pakalbinome Ulavą Anderssoną, Rusijos bendruomenių Švedijoje atstovą spaudai, pažinojusį A. B. Breiviką asmeniškai“
RT: Dėkui, pone Anderssonai, kad sutikote su mumis pasikalbėti. Taigi, kaip gerai jūs pažinojote šį žmogų?
Ulavas Anderssonas (UA): Vieną vasarą kartu leisdavome laiką, ir esame dirbę toje pačioje vietoje porą mėnesių.
RT: Aišku... Matyt ne vienam žmogui, išvydusiam siaubingus įvykius Norvegijoje, kilo mintis: kokia asmenybė yra šis nusikaltėlis? Galbūt galėtumėte mums šiek tiek apie jį papasakoti? Pavyzdžiui, ar jis gerai sutarė su kitais žmonėmis? Ar nestebino neįprastu elgesiu?
UA: Tiesą sakant, nebuvo nieko panašaus – niekada nebūčiau įsivaizdavęs, kad galėtų nutikti kas nors, prilygstančio šiam siaubui... Žinoma, A.B. Breivikas turėjo keletą tam tikrų charakterio ypatybių – bet kas jų neturi... Jis turėjo didelį ego, kuris ypač pasireiškė bendraujant su merginomis – Breivikas buvo šiek tiek pasipūtęs, dėl to tarp jo ir dailiosios lyties atstovių neretai kildavo trintis. Pavyzdžiui, darbe pastarosios mieliau dirbdavo su kitais vaikinais, nei su mumis. Be to, Breivikas būdavo linkęs daug šnekėti – visai kaip paauglys, nesiskaitantis su žodžiais – kuriuos išliedavo susinervinęs ar supykęs, tačiau tai nebūdavo kažkas radikalaus ar ideologinio.
RT: Galbūt galima teigti, kad jis buvo per daug savimi pasitikinti asmenybė?
UA: Ne, ne visai – nesakyčiau, kad jis per daug savimi pasitikėjo... Tiesiog jam gana sunkiai sekdavosi bendrauti su merginomis – retkarčiais jis joms atrodydavo komiškas, todėl šios mieliau rinkdavosi kitus vyrukus.
RT: Labai daug dėmesio sulaukė šis A.B. Breiviko įrašas socialiniame „Twtter“ tinkle: „Vienas tikintysis yra vertas šimto tūkstančių, turinčių tik interesus“. Pastarasis buvo parašytas prieš pat atakas. Kokios idėjos sukosi šio žmogaus galvoje?
UA: Breivikas tikrai nebuvo religinis fanatikas. Tiesa, jis buvo religingas, tačiau savo įsitikinimus pasilaikydavo sau ir anaiptol nebandydavo į tikėjimą atversti pavienių žmonių. Jeigu pavyzdžiu paimtume Oslą – nežinau, su kuo galėčiau palyginti šį miestą – jame rastume įvairių netradicinių tikėjimų pasekėjų bei sektų, besistengiančių į savo gretas įtraukti naujų žmonių. O tam tikra visuomenės dalis – sunkūs narkomanai bei „skvoteriai“ – yra linkusi į nusikaltimus, todėl galima sakyti, kad, gyvenant Osle, nesunku pasukti klaidingu keliu... Jokiais būdais nebandau nieko paaiškinti, tiesiog stengiuosi nupasakoti, kokioje aplinkoje gyveno šis žmogus.
RT: Tai labai įdomu. Tačiau jūs sakote, kad A.B. Breivikas – religinga asmenybė, ir tuo pačiu jis vaizduojamas kaip nacionalistas. Kaip šios dvi būdo savybės derėjo tarpusavyje?
UA: Kiek pažįstu Breiviką, nedrįsčiau apibūdinti jo kaip ideologiško žmogaus. Tačiau jis lengvai susierzindavo – o tas susierzinimas neretai peraugdavo į pyktį, ypač kai kas nors (pavyzdžiui, rytietis ar pakistanietis) užimdavo geresnę poziciją, nei jis. Tačiau, pokalbių metu, nebuvo justi jokios šį žmogų perėmusios ideologijos.
RT: Taigi, trumpai – jūs apibūdinate šį nusikaltėlį, kaip piktą bei religingą asmenį, turintį didelį ego. Ar būtumėt galėjęs įsivaizduoti, kad vieną dieną šis žmogus būtų pajėgus padaryti kažką tokio siaubingo..?
UA: Niekada gyvenime. Jokiais būdais nebūčiau galėjęs nė nutuokti, kad už šių išpuolių slypi šis žmogus – juk yra tiek vyrų, žymiai keistesnių, nei jis...
RT: O kaip jūs manote – iš kur A.B. Breivikui kilo šios idėjos? Jūs pasakojote apie jo santykius su moterimis bei bažnyčia – ar galėjo tai kaip nors sukelti jam minčių išpuoliams..?
UA: Pakanka pažvelgti į centrinį Oslą ir išvystumėte ten marias žmonių – nuo musulmonų iki katalikų – turinčių labai radikalius religinius įsitikinimus. Taip pat rastumėte ir neabejingų kairiųjų idėjoms, o Breivikas sugebėjo įsilieti į dešiniųjų grupuotę. Taigi, iš esmės nesu labai nustebęs – centriniame Osle išties galima aptikti kraštutinių idėjų.
RT: Ką gi, tad paskutinis dalykas: jūs minėjote, jog šis žmogus lengvai susierzindavo. Kas sukeldavo jam didžiausią pyktį?
UA: Dažniausiai tai būdavo žmogus, kurį pasirinkdavo vietoj jo – ypatingai, jei pastarasis būdavo iš rytų – tai labiausiai įsiutindavo Breiviką.
RT: Aišku. O kaip jūs manote – dėl kokių priežasčių, visgi, A.B. Breivikas padarė šį nusikaltimą?
UA: Neturiu nė menkiausios idėjos. Niekada nebūčiau patikėjęs, kad jis galėtų kažką panašaus padaryti – jam turėjo būti praplautos smegenys.
RT: O kas tai galėjo padaryti – krikščioniškas fanatizmas, religija, nacionalizmas? Kas galėjo šitaip sujaukti jam protą?
UA: Neįsivaizduoju... Tik manau, jog tą padaryti galėjo bet kas – centriniame Osle galima sutikti pačių įvairiausių žmonių.
RT: Ką gi, labai jums ačiū.
Interviu galite išvysti čia:
