Vokietijos parlamento narys Lutzas Heilmannas teigia apgailestaująs dėl to, kad „pasikarščiavo“ ir beveik trims paroms uždarė populiariosios internetinės enciklopedijos „Wikipedia“ svetainę vokiečių kalba.
Šimtai tūkstančių, gal net milijonai internautų, savaitgalį bandžiusių prisijungti prie interneto svetainės www.wikipedia.de, nesugebėjo to padaryti. Kai kurie tikriausiai garsiai keikė savo programinę įrangą, interneto paslaugų tiekėjus arba tiesiog nelemtą likimą, neleidusį greitai rasti ieškomos informacijos.
Kaltino šmeižtu.
Iš tiesų už vieno didesnių pastarojo meto virtualiosios erdvės skandalų slypėjo vienas žmogus - Vokietijos Bundestago narys L.Heilmannas. Praėjusios savaitės viduryje jis pateikė Liubeko miesto teismui prašymą panaikinti prieigą prie „Wikipedia“ versijos vokiečių kalba, kurioje esą buvo paskelbta šmeižikiška ir tiesos neatitinkanti informacija apie jo asmenį.
42-ejų L.Heilmannas teigė turįs įtarimų, jog melagingą įrašą internetinėje enciklopedijoje padarė jo politiniai konkurentai, ir grasino teismu trims „Wikipedia“ straipsnius rašantiems asmenims. Labiausiai jis piktinosi teiginiais, jog esą nėra baigęs teisės studijų ir aktyviai dalyvavo internetinės pornografijos versle.
Parlamentaro skundą Liubeko teismas priėmė ir liepė laikinai užblokuoti prieigą prie svetainės versijos vokiečių kalba, kurioje šiuo metu yra paskelbta daugiau nei 800 tūkst. straipsnių.
Pasipiktino ir atsiribojo
Interneto vartotojų reakcijos ilgai laukti nereikėjo. Vokiškoji „Wikipedia“ svetainė vien per „blokados“ savaitgalį sulaukė 16 tūkst. eurų aukų - daugiau nei keturis kartus daugiau negu paprastai per tokį laiko tarpą. Be to, Vokietijos Kairiosios partijos, kuriai priklauso L.Heilmannas, elektroninio pašto dėžutes užplūdo įniršusių internautų laiškai.
Kairiosios partijos, kuriai priklauso dalis buvusios komunistinės Vokietijos Demokratinės Respublikos valdančiosios partijos narių, vadovybė pabandė viešai atsiriboti nuo L.Heilmanno veiksmų. „Daugelį metų kovojome prieš bandymus įvesti interneto cenzūrą, nesvarbu, iš kurios pusės jie atėjo, - oficialiame Kairiosios partijos internetiniame puslapyje teigė parlamentarė Petra Pau. - Nemanau, jog viskas, kas yra „Wikipedia“ svetainėje, yra tikslu ir teisinga, tačiau dėl to jos kaltinti negalima.“
Nesuprato „Wikipedia“ prigimties
L.Heilmannas netrukus pripažino savo klaidą. Jam atsiėmus savo skundą, teismas šios savaitės pradžioje atšaukė visus draudimus. Parlamanto narys dabar teigia apgailestaująs, jog dėl jo kaltės nukentėjo daugybė niekuo dėtų žmonių, net neketinusių skaityti jo biografijos. Jis pripažįsta, jog ypatinga „Wikipedia“ struktūra teisinį šmeižikų persekiojimą daro beveik neįmanomą.
“Wikipedia“ yra itin populiarus projektas, tapęs neatsiejama šiandienės interneto kultūros dalimi. Straipsnius 260 pasaulio kalbų ir regioninių dialektų (taip pat ir žemaičių) čia rašo ir taiso patys vartotojai, o nuo neteisingos ir klaidinamos informacijos saugo faktiškai vien tik kitų vartotojų pastabumas. Per metus „Wikipedia“ svetainėje informacijos ieškojo apie 700 mln. lankytojų.
Asociacijos „Wikimedia Deutschland“ teisininkas Thorstenas Feldmannas pareiškė esąs nusivylęs, jog L.Heilmannas atsiėmė savo skundą. „Mes norėjome, jog teismas atmestų jį kaip neturintį jokio pagrindo“, - sakė T.Feldmannas. Dabar esą kiti politikai ar išgarsėti siekiantys asmenys gali imtis analogiškų veiksmų.
Biografinis tekstas apie L.Heilmanną, dėl kurio kilo skandalas, pastarosiomis savaitėmis buvo daug kartų vartotojų taisomas, kad labiau atitiktų teisybę.
