Ukrainiečių portaluose skelbiamoje naujienoje rašoma, kad AE įvyko avarija, uždaryti į miestą vedantys keliai, o link Sankt Peterburgo juda kariniai sunkvežimiai.
Kaip įrodymas yra pateikiama viena neryški „Leningrad“ AE nuotrauka, kurioje matyti virš elektrinės kylantys garai, ir birželio 27-ąją naujienų agentūros „Rosbalt“ paskelbta naujiena apie pasirodžiusią 20-25 kariuomenės sunkvežimių koloną mieste.
Neaišku, kur vyko sunkvežimių kolona Sankt Peterburge, tačiau jokių kitų patikimų šaltinių pranešimų apie galimą avariją šalia antrojo pagal dydį Rusijos miesto pastatytoje AE nėra.
Nuotrauka ukrainiečių portaluose naudojamoje naujienoje apie „avariją Rusijos AE“ yra 2015-ųjų gruodžio mėnesį užfiksuotas incidentas. Tuomet liudininkai pastebėjo „Leningrad“ AE kylančius garus, buvo baiminamasi dėl galimo radiacijos patekimo į aplinką.
Šią ukrainiečių naujieną „pasigavo“ ir lietuviai feisbuke, klaidindami tautiečius paniką keliančiomis žinutėmis.
Tai nereiškia, kad Rusijos AE teoriškai negalėjo įvykti avarija, dėl kurios Europos šalys užfiksavo nežymiai išaugusį užterštumą ore, tačiau socialiniuose tinkluose plintanti „Technosotnya“ informacija to niekaip neįrodo. O 2015-ųjų nuotraukos naudojimas iliustracijai jau atitinka ir melagingos naujienos apibrėžimą.
Virš Šiaurės šalių – radiacijos debesis
Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija (CTBTO) penktadienį pranešė, kad Švedijoje veikianti stotis užfiksavo Baltijos jūros regione padidėjusią, tačiau žmonių sveikatai nepavojingą radioaktyviųjų izotopų koncentraciją, ir pridūrė, kad šios taršos šaltinis gali būti koks nors civilinis branduolinis objektas.
CTBTO Parengiamosios komisijos vykdomasis sekretorius Lassina Zerbo savo „Twitter“ žinutėje rašė, kad stotis SEP63 birželio 22–23 dienomis užfiksavo „didesnio nei įprasta lygio (bet žmonių sveikatai nepavojingą)" radioaktyviojo cezio (Cs-134, Cs-137) ir rutenio (Ru-103) izotopų, susijusių su branduolinio skilimo reakcijomis, koncentraciją.
L. Zerbo paskelbtame žemėlapyje pažymėta sritis, kurioje galėjo būti šios taršos, tikriausiai įvykusios per tris ankstesnes paras, šaltinis. Ši sritis apima dalį Baltijos jūros, Baltijos šalis, Švedijos pietus, dalį Danijos, Suomijos ir Rusijos šiaurės vakarinę dalį ties Sankt Peterburgu.
CTBDTO pareigūnas Vakarų žiniasklaidai sakė, kad radioaktyvios medžiagos veikiausiai pasklido iš kurio nors civilinio branduolinio objekto, bet pridūrė, kad jo organizacija neįgaliota nustatyti konkretų šaltinį.
Tuo metu Rusija pareiškė nenustačiusi jokios padidėjusios radioaktyvių medžiagų koncentracijos.
