Kai kurių darbuotojų teigimu, jie klausinėjo personalo apie organizacijos verslo operacijas Indijoje.
Po to, kai antradienį vakare redakcijos ir kiti darbuotojai pagaliau galėjo palikti biurą, BBC vadovybė liepė jiems dirbti iš namų, sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėję darbuotojai.
Kratos buvo atliktos praėjus kelioms savaitėms po to, kai BBC Jungtinėje Karalystėje parodė dokumentinį filmą, kritišką Indijos premjero Narendros Modi atžvilgiu.
Krata vyko per naktį, o tyrėjai atidžiai apžiūrinėjo kai kurių darbuotojų, kuriems anksčiau buvo liepta nesinaudoti telefonais ir laikyti juos nuošalyje, stalinius kompiuterius, sakė darbuotojai.
Nuo antradienio ryto, kai BBC biuruose Naujajame Delyje ir Mumbajuje buvo pradėtos kratos, Indijos pajamų mokesčio pareigūnai nepateikė jokių pareiškimų.
Naujienų agentūra „Press Trust of India“ pranešė, kad jie darė organizacijos finansinių duomenų – saugomų elektroniniu ir popieriniu formatais – kopijas.
Teisių gynimo grupės ir opozicijos politikai pasmerkė Indijos pajamų mokesčio departamento žingsnį kaip bandymą įbauginti žiniasklaidą.
JK nacionalinis transliuotojas, finansuojamas valstybės lėšomis, teigė, kad visapusiškai bendradarbiauja su valdžios institucijomis ir tikisi, kad „ši situacija bus išspręsta kuo greičiau“.
Vėlai vakare BBC pranešė, kad pareigūnai vis dar yra abiejuose biuruose.
„Daugelis darbuotojų jau paliko pastatą, tačiau kai kurių buvo paprašyta pasilikti ir toliau bendradarbiauti su atliekamais tyrimais, – teigiama pranešime. – Mūsų produkcija ir žurnalistika tęsiasi įprasta tvarka.“
Filmas apie N. Modi
Nors JK vyriausybė kol kas nepateikė jokio pareiškimo, JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as antradienį sakė: „Mes žinome, kad Indijos mokesčių institucijos atliko kratą BBC biuruose Delyje.“
„Palaikome laisvos spaudos svarbą visame pasaulyje. Ir toliau pabrėžiame saviraiškos laisvės ir religijos ar tikėjimo laisvės, kaip žmogaus teisių, kurios padeda stiprinti demokratiją visame pasaulyje, svarbą. Tai stiprina demokratiją čia, šioje šalyje. Tai stiprina Indijos demokratiją“, – teigė jis žurnalistams Vašingtone.
Indijos naujienų transliuotojų ir skaitmeninės sklaidos asociacija (NBDA) kritikavo BBC biuruose atliekamus tyrimus.
Nors NBDA „laikosi principo, kad jokia institucija nėra aukščiau įstatymo, ji smerkia bet kokius bandymus nutildyti ir įbauginti žiniasklaidą bei trukdyti laisvai žurnalistų ir žiniasklaidos organizacijų veiklai“, sakoma asociacijos pareiškime.
Valdančiosios N. Modi partijos „Bharatiya Janata“ atstovas spaudai Gauravas Bhatia teigė, kad BBC nėra ko bijoti, jei ji laikosi Indijos įstatymų.
Tačiau jis pridūrė, kad transliuotojo istorija yra „sutepta“ ir „kupina neapykantos“ Indijai. Nepateikęs jokių konkrečių detalių, jis taip pat pavadino šią korporaciją korumpuota.
Praėjusį mėnesį JK buvo parodytas dokumentinis dviejų dalių filmas „Indija: Modi klausimas“ (India: The Modi Question), kuriame nagrinėjamas N. Modi vaidmuo 2002-ųjų įvykusiose, prieš musulmonus nukreiptose riaušėse vakarinėje Gudžarato valstijoje, kur jis tuo metu ėjo vyriausiojo ministro pareigas. Per jas žuvo daugiau kaip 1 tūkst. žmonių.
Pats N. Modi atmeta kaltinimus, kad jo vadovautos valdžios institucijos leido ir net skatino kraujo liejimą, o Aukščiausiasis Teismas pareiškė neradęs įrodymų, kad būtų galima jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Praėjusiais metais teismas atmetė vieno iš nukentėjusiųjų pateiktą peticiją, kurioje buvo abejojama dėl premjero išteisinimo.
Kaltinimai slopinant kritiką
Antroje filmo dalyje buvo nagrinėjami „Narendros Modi vyriausybės veiklos rezultatai po jo perrinkimo 2019 metais“, rašoma BBC interneto svetainėje.
Filmas iš karto sulaukė priešiškos Indijos vyriausybės reakcijos – remdamasi savo informacinių technologijų įstatymais, ji pasitelkė visas galias, kad užkirstų kelią filmo rodymui šalyje.
Vietos valdžios institucijos stengėsi sustabdyti Indijos universitetuose rengiamas peržiūras, o socialinių tinklų platformos, įskaitant „Twitter“ ir „YouTube“, vykdė vyriausybės prašymus pašalinti nuorodas į dokumentinį filmą.
Tuo metu BBC teigė, kad filmas buvo „kruopščiai ištirtas“, į jį buvo įtraukti įvairūs balsai ir nuomonės.
„Mes pasiūlėme Indijos vyriausybei teisę atsakyti į filme iškeltus klausimus, tačiau ji atsisakė reaguoti“, – sakoma transliuotojo pareiškime.
Indijos užsienio reikalų ministerija dokumentinį filmą pavadino „propagandiniu kūriniu, skirtu skleisti ypač kompromituojantį naratyvą“, kuriam trūksta objektyvumo.
Pastaraisiais metais spaudos laisvė Indijoje nuolat mažėjo. Organizacijos „Reporteriai be sienų“ paskelbtame 2022-ųjų spaudos laisvės indekse šalis nukrito aštuoniomis pozicijomis – į 150 vietą iš 180 valstybių.
Žiniasklaidos priežiūros grupės kaltina N. Modi vyriausybę, kad ji slopina kritiką socialiniuose tinkluose, vadovaudamasi daug aprėpiančiu interneto įstatymu, pagal kurį skaitmeninės platformos, įskaitant „Twitter“ ir „Facebook“, yra tiesiogiai prižiūrimos vyriausybės.
Kai kuriose vyriausybę kritikuojančiose žiniasklaidos priemonėse buvo atliekamos mokestinės kratos.
Tą pačią dieną 2021 metais valdžios institucijos atliko kratas kairiosios pakraipos interneto svetainės „NewsClick“ ir nepriklausomo žiniasklaidos portalo „Newslaundry“ biuruose.
Mokesčių pareigūnai 2021-aisiais taip pat apkaltino laikraštį „Dainik Bhaskar“ mokesčių vengimu, kai šis paskelbė pranešimus apie masinius laidotuvių laužus ir plaukiojančius lavonus. Juose buvo ginčijamas vyriausybės tvarkymasis su COVID-19 pandemija.
2017 metais vyriausybės tyrimų biuras surengė reidą į liberalia pakraipa garsėjančios televizijos „New Delhi Television“ biurus. Jis teigė tiriantis paskolos grąžinimo įsipareigojimų nevykdymo atvejus.
