Živilė Kropaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Jos akys užsimerkė tam, kad atsimerktų valdžios akys. Taip teigia protestuotojai, žmogaus teisių gynėjai ir net kai kurie valdžios atstovai Indijoje, kur neseniai šeši vyrai išžagino ir nužudė merginą. Šis įvykis išprovokavo didžiulius protestus šalyje ir iškėlė klausimų, ką reikia keisti tiek teisėtvarkos, tiek švietimo sistemoje. Kodėl Indijos visuomenė, kurioje moteris išprievartauta toli gražu ne pirmą kartą, šįkart sureagavo taip audringai? Ir ar visa tai atneš kokių nors pokyčių?
Mirus dvidešimt trejų metų merginai, kurią išprievartavo šeši vyrai, iš kurių – vienas nepilnametis, ne tik Delyje, bet ir kituose Indijos miestuose, netilo protestai. Į gatves išėjo ne tik moterys, bet ir vyrai. Jie teigė norintys teisingumo, kad įstatymai būtų pakeisti ir kad tokie įvykiai nepasikartotų.
„Ar čia demokratija? Ar čia pasaulis, kuriame gyvename? Kas čia per pragaras?“ – piktindamasis klausė vienas protestuotojų. Jauno vaikino požiūris atspindi tai, apie ką dabar galvoja bene visa likusi šalis, kurios pirmuose laikraščių puslapiuose ši tema vyrauja diena iš dienos. Kaip sako Indijos Komunikacijos institute Delyje šiuo metu studijuojantis Andrius Leliuga, protestuotojų reikalavimai – gausūs ir plataus pobūdžio. Paskutiniu metu moterys net prašo, kad būtų įteisintas ginklų laikymas. Tačiau svarbiausias jų reikalavimas yra teismo procesų nevilkinimas. A. Leliuga pasakoja, kad teismo procesai Indijoje užtrunka 10–12 metų.
„Penkiems sulaikytiesiems yra pateikti sunkūs kaltinimai. Ir iš tikrųjų tos bausmės nėra labai didelės. Tai yra daugiausiai trys metai [kalėjimo]. Protestuotojai nori padidinti bausmes. Siekiama, kad būtų įtvirtintos moterų teisės, būtų pusiausvyra, ypač parlamente – vienodas moterų ir vyrų skaičius“, – sako A. Leliuga. Jis pasakoja, kad žmonės yra labai supykę ant šalies ministro pirmininko, nes jis pirmą kartą pasirodė ir kalbą pasakė tik po įvykio praėjus savaitei.
Nukentėjusioji – pagiežos nusistovėjusiai sistemai simbolis
Praėjus trylikai dienų po išprievartavimo, mirusi mergina Indijoje tapo pagiežos nusistovėjusiai sistemai simboliu. Jos akys užsimerkė tam, kad atsimerktų valdžios akys – neretai skamba žmogaus teisių gynėjų ar net valdžios atstovų balsai.
Išprievartavimai ir nusikalstamumas prieš moteris Indijoje, kaip ir apskritai lytinis išnaudojimas tarp giminės narių, – nėra toks jau neįprastas reiškinys. Tad kodėl šįkart visuomenė sureagavo kitaip? Anot laikraščio „The Times of India“ žurnalistės Priya`os M. Menon, visų pirma todėl, kad tai nutiko sostinėje – Naujajame Delyje ir apie įvykį buvo plačiai pranešta. „Tai labai svarbūs faktoriai. Auka išgyveno gana ilgai, kad papasakotų, kas jai nutiko. Ji ir jos draugė bandė gintis. Ir tas visiškas nusikaltimo brutalumas... Tai nebuvo tik išprievartavimas, bet ir kankinimas – visa tai šokiravo tautą. Tai buvo kritinis taškas, kai žmonės nusprendė, kad jiems jau gana“, – tvirtina P. M. Menon.
Kalbama ir apie tai, kad kai kurie valdžios atstovai vos prasidėjus protestams teigė, kad tai – išsidažiusių moterų, neturinčių ką veikti, veiksmai. Vėliau, tiesa, atsiprašė, o Indijos įtakingiausia politinė lyderė, Kongreso partijos lyderė Sonia Ghandi, padarė tvirtą pareiškimą: „Tai gilina mūsų pasiryžimą su paplitusiu gėdingu visuomenės požiūriu ir mąstysena, kurie leidžia vyrams prievartauti ir tvirkinti moteris bei merginas, ir likti nenubaustiems“.
Indijoje moteris išprievartaujama kas 22 minutes
Šįkart kitaip nei visada ir tai, jog itin daug moterų pajuto, kad tai galėjo būti bet kuri iš jų, pasakoja Vilniaus universitete indologiją studijavusi, dabar socialinius tyrimus Delyje atliekanti Emilija Zabiliūtė. Ji teigia, kad iškart po įvykio, buvo spėliojama, iš kurios klasės yra nukentėjusi mergina. Mat Indijoje, pasak E. Zabiliūtės, dažni išžaginimo atvejai kaimų vietovėse, kur moterys išprievartaujamos net policijos ar žemvaldžių. „Tačiau ši mergina buvo užpulta, kai išėjo iš kino teatro, iš prabangaus prekybos centro, tačiau ji naudojosi viešuoju transportu. Iš tikrųjų tokią sumaištį sukėlė tai, kad visa spauda ir žmonės nesuprato, ar ji buvo iš turtingos šeimos, ar ne. Ir galbūt tai ir paskatino labai įvairių klasių žmones susirinkti į vieną protestą kartu“, – svarsto E. Zabiliūtė.
Kad išprievartavimai nėra neįprastas reiškinys Indijoje, paliudyti nesunku. Filme „Lūšnynų milijonierius“, pastatytame pagal indų autoriaus romaną ir sulaukusiame didžiulio populiarumo, Salimas taip pat išprievartauja Džamalio mylimąją Latiką, taip tarsi užtvirtindamas savo, kaip vyresniojo brolio, autoritetą. O P. M. Menon iš „The Times of India“ sako gyvenanti Čenajuje , pietiniame mieste, kurio gatvėmis vaikščiodama, moteris jaučiasi gana saugiai. Tačiau, anot jos, yra ir kitokio seksualinio priekabiavimo, pavyzdžiui, verbalinis. Ji taip pat akcentuoja, kad daugelis moterų apie prievartos atvejus net nepraneša. Nusikalstamumo statistikos biuro duomenimis, kas 22 minutes šalyje išprievartaujama viena moteris.
„Čia trūksta efektyvios policijos, moterys apie tai nepraneša, nes tai turi stiprų socialinės stigmos elementą. Visa tai labai jautrūs dalykai. Tai dažnai asocijuojasi su gėda. Dėl to moterims labai sunku apie išprievartavimus kalbėti. Be to, visada yra prielaida, kad moterys pačios tai provokuoja, atsiduria ne toj vietoj ne tuo laiku. Be to, už tuos atvejus per mažai nuteisiama. Mums reikia peržiūrėti įstatymus. Nemanau, kad yra vienas atsakymas į visa tai, į tai reikia žvelgti kaip į daugiasluoksnę problemą“, – teigia P. M. Menon.
Gėdą išprievartauta moteris Indijoje užtraukia visai giminei. Neištekėjusioms tuomet nebelieka šansų susituokti, o ištekėjusi, paaiškėjus, kad ji buvo išprievartauta, savo vyro gali būti išmetama iš namų.
Indija šiandien: nuo žmogžudysčių dėl kraičio iki feminizmo
A. Leliuga, neseniai nuvykęs į Indiją, pasakoja apie plika akimi pastebimus požiūrio į moterį ypatumus. Jį labai nustebino vaizdas, kad statybose dribančios moterys, kurios kartu su vyrais ant galvos nešioja didžiausias pintines cemento, negali uždirbti tiek pat ar daugiau nei vyras. „Ir iš tikrųjų tas požiūris į moterį labai jaučiasi būtent tuose mažiau raštinguose sluoksniuose, tokių žmonių yra dar labai daug ir dauguma dabar atkeliauja į Delį. Dėl to Delyje gyventojų skaičius sparčiai didėja. O akademinėje ar labiau išsilavinusioje visuomenėje to jau nesijaučia“, – sako A. Leliuga. Jis pasakoja, kad tokie dalykai nebūtų įmanomi Pietų Indijoje tai jau būtų neįmanoma, o ir išprievartavimų skaičius kur kas mažesnis negu šiaurinėje Indijos dalyje.
Tačiau specifinis požiūris į moteris – tik bendro paveikslo dalis. Norint jo nesupaprastinti, svarbu suprasti priežastis. E. Zabiliūtė, atliekanti socialinius tyrimus Delyje, sako, kad kartais nepakantus požiūris į moterį, drauge ir nusikalstamumas, gali būti susijęs su vyrų nepasitenkinimu keičiantis moters padėčiai visuomenėje.
„Indijos visuomenė yra labai spalvinga. Čia galima rasti be galo konservatyvių žmonių ir šiurpinančių praktikų, nukreiptų prieš moteris, kaip, pavyzdžiui, žmogžudystės dėl kraičio, moteriško vaisiaus abortai, netgi išsilavinusios šeimos pasiskirsto į vis dar labai tradicines lyčių roles. Bet sykiu Indijoje yra labai stiprių moterų feministinių judėjimų, jos aktyvios politikoje“, – teigia E. Zabiliūtė. Ji taip pat priduria, kad per pastaruosius metus suaktyvėjo moterų dalyvavimas viešojoje erdvėje, pakilo moterų išsilavinimo lygis, daugiau mergaičių pradėjo lankyti mokyklą.
Socialinius santykius lėmė Manu įstatymai
Indijos ir Budizmo studijų profesorius A. Beinorius teigia, kad toks paaiškinimas – vienas iš daugybės, o tikrosios susiformavusio požiūrio į moterį Indijoje priežastys – kur kas gilesnės. Pasak profesoriaus, į moters prigimtį nuo seniausių laikų buvo buvo žiūrima su atsargumu. Jis neteigia, kad moters prigimtį indai demonizavo, tačiau tam tikrų implikacijų yra.
„Turiu keletą citatų. Jos yra iš seniausio, taip vadinamo „indų etikos kodekso“, kuris lėmė Hindu visuomenės socialinius santykius, tai – Manu įstatymai, užrašyti mūsų eros pradžioje. Ten yra kai kurios mintys, kurios rodo dvejopą požiūrį į moterį. Pavyzdžiui: „Ten, kur moterys gerbiamos, dievai džiūgauja. Tačiau net visos apeigos bevaisės, jeigu jos negerbiamos.“ Tačiau esama ir kitų dalykų, pavyzdžiui: „Tėvas globoja moterį vaikystėje, vyras globoja ją jaunystėje. Sūnūs ją globoja senatvėje. Moteris negali būti savarankiška.“ Arba: „Moteriai privalu dieną naktį būti jūsų globoje, nes jas, į smagumus linkusias, reikia prižiūrėti“, – cituoja profesorius. Jis vis dėlto pabrėžia, kad Indijoje moteris yra aukštinama. Bet, kita vertus, kalbama apie tam tikrą moters prigimties ydingumą, kuris susijęs su nevaldomomis aistromis, geismais, troškuliais, esą todėl moterį reikia prižiūrėti ir kontroliuoti.
Vilniaus universiteto Orientalistikos centro direktorius A. Beinorius pastebi, kad dabar visuomenė tiesmukai nebesivadovauja prieš kelis tūkstančius metų nustatytais reglamentais. Poveikį Indijai padarė kolonijinis periodas, kai klasikinę senąją Hindu teisinę sistemą, kuri moterį net laiko šeimos galva, reikėjo derinti su britų teisine sistema. Tačiau profesorius pabrėžia, jog tai – ne vien teisinių mechanizmų susidūrimo problema.
„Vakarų vizualinė kultūra daro didelį poveikį. Indijoje labai populiarūs Vakarų pornografiniai filmai. Žinome, kad Indijoje kinas yra, kaip Vladimiras Iljičius Leninas sakė, aukščiausias iš menų, turintis milžinišką poveikį visuomenei, socialiniams santykiams, mąstymui ir t.t.“, – teigia prof. A. Beinorius. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad vyraujančioje Bolivudo produkcijoje beveik nėra scenų arba jos pasitaiko labai retai ir vaizduojamos tamsiomis spalvomis – tai prievartos prieš moterį scenos. Tuo metu didžiausias erotinis elementas tokiuose filmuose yra moters bučinys vyrui. „Štai kodėl nelegaliai Indijoje klesti vakarietiška erotinė, pornografinė visa Vakarų video kultūra. Ir būtent tokie filmai, ypač jaunajai kartai, neišsilavinusiai, provincijos kartai formuoja perversišką moters įvaizdį“, – tvirtina prof. A. Beinorius.
Požiūrius į moterį paaiškina mitologija
Dar vienas dalykas, kurio nenori pamiršti Indijos ir Budizmo studijų profesorius, yra tas, kad Indijoje, kur mąstymas dažnai vis dėlto grindžiamas mitiniais siužetais, egzistuoja moters – žmonos vaizdinys.
„Indija – unikali šalis, turinti be galo daug moteriškų deivių, kurios pagal įvairius mitologinius siužetus iš esmės įkūnija vienokį ar kitokį moters – žmonos socialinį elgesį arba modelį. Tai yra: karališka žmona, žmona – meilužė, žmona – Parvati, kuri asketą vyrą grąžina į normalų šeimos gyvenimą. Tačiau vyraujantis moteriškumo modelis Indijoje yra Sita – dievo Ramos pati, kuri yra moteriškumo modelis par excellence“, – sako profesorius, pridurdamas, kad Sita – tai nuolankumo, ištikimybės, paklusnumo vyrui vaizdinys. Todėl Indijoje ir dabar, norint pagirti žmoną, yra sakoma „ištikima kaip Sita“.
Prof. A Beinoriaus teigimu, mitologinis kontekstas per tūkstančius metų suformuoja moteriai tam tikrą pasyvumo laikyseną. „Procesai, kurie kilo Indijoje po šito prievartos akto, demonstracijos mitinge, rodo, kad Indijos moteris nėra jau nėra patenkinta Sitos vaidmeniu. Joje labai iškyla sakyčiau Durgos, t.y. aktyvios, kovojančios už savo teises archetipai“, – įsitikinęs profesorius.
Po įvykio žada perversmą
Tačiau mąstymo procesai kinta itin lėtai. Ar vis dėlto kas nors realiai pakis, visuomenei drąsiau ir daugiau po išprievartautos merginos mirties ėmus kalbėti apie gilias šalies problemas? P. M. Menon iš „The Times of India“ laikraščio tiki, kad taip – pokyčių bus. Ji tikina, kad bus peržiūrėti pasenę įstatymai, taip pat nuo kitų metų ketinama įsteigti žmogaus teisių ir lyčių studijų disciplinas mokyklose, bus sukurtas vadovėlis mokytojams, moterų saugumo ir teisių programa, pagal kurią mokytojus apmokys nacionalinė mokytojų taryba. „Manau, kad kažkas teigiama iš to išeis, reikia tiesiog laukti ir stebėti“, – sako P. M. Menon.
E. Zabiliūtė išvardija dar keletą įstatymų ir švietimo pokyčių, kuriuos žada po išprievartavimo susizgribusi valdžia: teismo procesų greitinimas, galimybė pačioms aukoms pasirinkti teisėją, taip pat socialinės pagalbos linijos moterims. „Vyriausybė skyrė daugiau policininkių moterų, jų bus įdarbinta, regis, 3000. Bus galimybė tokius atvejus registruoti internetu, net neinant į policijos nuovadą. Svarstoma, kaip užtikrinti saugumą viešąjame transporte, taksi“, – teigia E. Zabiliūtė.
Prof. A. Beinorius sako, kad po žiauraus išprievartavimo sekę protestai parodė, jog ir Indijos visuomenė gali būti neapatiška. Tačiau pakeisti visuomenėje įsišaknijusias ydas – ne taip paprasta. „Kiekviena mergina moteris gali papasakoti, kiek prie jos kabinėjosi, t.y. žnaibė, čiupinėjo, graibė viešajame transporte, netgi gatvėje ir t.t. Tokių dalykų jokiomis policinėmis priemonėmis taip greitai neišgyvendinsi. Keisti Indijos savimonę ir sąmonę šiuo klausimu, yra procesas, kuris, pirmiausia, neabejotinai turėtų būti vykdomas per edukacinę, švietimo sritį“, – įsitikinęs A. Beinorius.
Vis dėlto akivaizdu kad Indija, didžiausia demokratine šalimi pagal gyventojų skaičių laikoma valstybė, nenori būti suvokiama kaip necivilizuota, kurioje moterims nesaugu. Nesaugaus miesto įvaizdis nepalankus ir Deliui, siekiančiam globalaus miesto įvaizdžio. Todėl tikriausiai neklysta tie, kurie sako, kad jaunos išprievartautos merginos akys užsimerkė ir tam, kad bent kuriam laikui atsimerktų milijardas du šimtai milijonų akių porų, ir pamatytų, jog, labai norint ir jaučiant visos visuomenės atsakomybę, pokyčiai nėra neįmanomi.
